Category Archives: apie gyvenimą

Sovietinės laimės šaltinis – geležinė uždanga

Sovietikai buvo laimingi, nes nematė, kaip gyvena žmonės – aplink buvo vien tokie pat. Bet tik įsivaizduokit, jei sovietinio suvirintojo kaimynas būtų vakarų vokietis suvirintojas. Ir abiejų žmonos – seselės, viena sovietiniame punkte, kita vakaruose. Arba vairuotojo kaimynas – prancūzas vairuotojas. Sovietikui ne laimė, o gryn neapykanta – arba kaimynui, jei vatinis, arba santvarkai, jei žmogus. Tik geležinė uždanga leido gyventi kaip kurmiams tamsoje ir leido būti laimingu kurmiu su kitais tokiais pat kurmiais. Visks gut, jei tik dabar užtektų proto skirti kurmių laimę nuo žmoniško gyvenimo 😀

Reklama

Mečiau rūkyt

(Vėl bandžiau komentuot gūglio blogger, ir vėl crapcha ne mano jėgoms)
Atsakymas Pavaryk tinklaraštininkui

Daug kartų sėkmingai mečiau, kažkada net keliems mėnesiams. Dažniausiai – savaitei! 😀
Patyręs mėtėjas, taip išeina 😀

Visa paslaptis – nuoširdume pačiam sau. Jei įtikėsi, kad nori mest, jau svajosi, kaip metei, jei suplanuosi, ką pirksi sutaupęs, bet giliai širdyje norėsi rūkyt – tai ir rūkysi. Savęs neapgausi.
Savęs neapgausi – nu niekaip.
O kai suprasi, kad nori mest – mesi.

Man padėjo, kad 75% laiko darbe esu vienas. Jokio nervintojo aplinkui. Tikras mizantropo rojus! 😀
Antras dalykas – namie turi būti bent pakelis. Kai žinau, kad jei ką, tiltas nesudegintas, tai mažiau streso ir lengviau nerūkyt dar penkiolika minučių. Ir dar penkiolika… 😉
Trečias dalykas – suprast, kad sunkiausia antra savaitė, kad ims nervas, kad alkoholis triskart pavojingiau. Kad norėsis kramtyt ir visa kita fiziologija. Kai atskiri kūno judesius nuo psichologijos lengviau susivokt, susivaldyt.
Ketvirtas padėjėjas – koks nors žaidimukas telefone, knyga, tinklaraštis, ar delfio komentarai. Kažkas, ką gali greitai pakramtyt, orbit smegenims, kai netyčia išpuola pauzė.

Jau maždau pora metų neberūkau. Kokius 6 kartus sapne rūkiau 😀 Kartą net nubudau išsigandęs, kad vėl pradėjau 😀

Ateičiai

Radau Eglės pamąstymus apie ateitį. 
Ten sąrašas, ko reikės sekančiai kartai.
Pabandžiau pakomentuot, bet gūglis už mane gudresnis, tai nepavyko 😀
Na, tai čia pasakysiu, kokių savybių reikės mūsų vaikams:
„Svarbiausios savybės nepaminėtos. Sąraše tik antro svarbumo 🙂
Svarbiausia ateity bus būti žmogumi. Tai sąžinė, širdis ir žmoniškumas. Moralė.
Nes svarbiausia užduotis mūsų vaikams bus ne konkuruot su robotais, o susodint į cypes lyderius be moralės ir kūrėjus be sąžinės 😀 “
P. S. O ką, gūglio blogger kliūtys puikios, nuo manęs apsaugo 100%! 😀

Atsakymas apie prekių kokybę, prastesnę nei vokiečiuos, ir kainas, didesnes nei ten: 

…todėl brangiau, kad tenka gaminti iš pigesnių žaliavų.

Tėvų susirinkimai

Tėvų susirinkimai mokyklose tik sunervina. Kiekvieną kartą.
Šį kartą „renginiai“. Mokyklos prikuria nesąmoningų renginių, į kuriuos net patys mokytojai rimtai nežiūri. Varo vaikus varu, nes „projektai“ ir „socializacija“ „ugdymas“ ir „tėvų dalyvavimas“. Jei paprastai – aprimetinėja, kad dirba ir švaisto savo ir kitų laiką veltui. Na, gal būsimam jaunajam politikui ir pravartu pilstymas iš tuščio į kiaurą, bet normaliam vaikui kam?
Kodėl per pietų pertrauką vaikai ne valgo, o dalyvauja susirinkimuose? „Tai po pamokų jie neis, nes neįdomu“ – patys mokytojai supranta, kad neįdomu, betgi kas jiems!
Labai norėčiau, kad po pamokų būtų būreliai, ar kitaip pavadinta veikla, kur vaikai ko nors išmoktų. Ne apsimetinėt dėl „projektų“ o kažko tikro.
Kai prisimenu mokinius, užvarytus varu ant scenos ir deklamuojančius – skanduojančius kaip išmoko darželyje – man baisu. Klaikuma! Menas po prievarta – čia yra jauno žmogaus žalojimas.
Nu, bet jei mokykla neturi nė vieno mokytojo, kuris sudomintų bent kelis vaikus poezijos deklamavimo meno, tai ką, suvarys krūvą ir bus menas?!
Kažin, ar pagal naują įstatymą gali atimt vaikus iš mokyklų už meninį smurtą?

Tėvystės teisių atėmimo tema, šiokia tokia loginė mintis

Jei nepilnametis pabėgs kelintą kartą nuo tėvų į landynes gert ir kitaip asocialiai elgtis, tai jį atims iš tėvų ir padės į vaikų namus. O jei pabėgs iš vaikų namų ir nueis asocialiai laiko leist landynėse – tai atims iš vaikų namų ir atiduos vaikų namų vaikų namams?

Renovacija, ir šiaip abstrakčiai apie gyvenimą

Įdomiai nuskambėjo, kolega pasakojo apie renovacijos kainą. Bandė klaust kostiumuočių, iš kur tos kosminės kainos, tai valdžiauninkai-renovatorininkai atsakė, nesiknaisiokit, o ne, tai europinius pinigus nurėšim.
40% kainos.
Nu dabar sau galvoju, o jei pasiknaisiot? Jeigu pasamdžius advokatą, ar nepavyktų įrodyti, kad pusė kainos yra paprastas sukčiavimas perpus su medžiagų vagystėmis. Susidarytų nemažų tūkstančių eurų ieškinys nuo vienos bendrijos. Veikimą iš anksto susitarus būtų nesunku įrodyti. O tai jau BK su laisvės atėmimu? Ar klystu?
Jei vis tik neklystu, tai kaina sumažėtų 50%, pamatytum pora veidelių už grotų, ir gal net europinę paramą paskirtų, pabijoję triukšmo. Na ir už teismą sumokėtų tie 100 € už kv. m.
Betgi nesu girdėjęs nei vieno tokio atvejo.
Turbūt nėra tam įstatymų?

Ūminėmis ligomis niekas neserga

Taip taip! Sveikatos apsaugos ministrai specialistai ūminiams ligoniams nėra numatę jokių būdų pakliūti pas gydytoją, nes tokių nėra iš viso!
Na, o jei netyčia vienas koks ir atsiras, tai jam galima pasakyt:
– Talonėlių nėra, yra tik kitam mėnesiui, jei ką tai pabandykit palaukt prie kabineto, gal priims.
Be abiejų abejų ar net be jokių abejonių, tas vienas ūminis eilių respublikos poliklinikose neįtakoja.

Valdžia pakalba!

Prisimenat, kokiais rimtais veidais valdžia aiškino, kad eilės poliklinikose – dėl neatėjusių.
Galit prisimint tų rimtų vyrų pavardes? 😀
Neseniai reikėjo žmogui patekti pas okulistą. Ir?
Na ir ką „ir“?! Jokių „ir“, privalai pakliūt pas šeimos daktarą, kuris pasiųs pas okulistą. Valdžios vyrai nutarė, kad turi registruotis pas šeimos gydytoją dėl akių, nes – ? Čia pritrūkau fantazijos. Gal šeimos gydytojas burtais bando remontuoti regą, o jei nepavyksta, siunčia pas specialistą? 😀
Čia vėl prisiminkit, kokiais rimtais veidais ir kokio kietumo specialistai aiškino, iš kur eilės poliklinikose…

Eurų spausdinimas

Negaila, tegu, bet vienos plytelės priklijavimas – 1 euras 8 centai yra panašu į pinigų spaudinimą.
Tekšt – euriukas – tekšt – euriukas…
Manot, užsakovas gavo, ko prašė? 😉

P. S. Kiek samdžiau aš, visada lieka nemalonumų. Skardininkas „taip nieks nedaro, lygių kaminų nebūna!“ – ir ką? Ir būna, ir daro, ir gražu. Tik aš, asilas, profo paklausiau. Langų durų dėjikai – firma pataikė, kai manęs nebuvo. Nu ką, langai laikosi, bet kokybė pralošė greičiui. Ne tiek, kad galėčiau teistis 😀 Profai, žino, kiek gali chaltūrint 😀