Kondensatas iš to, ko prisigalvojau skaitydamas apie biznį, investicijas, pirkdamas chinesium ar lietverslo gaminius. Nu ir dirbdamas pas lietverslininkus daug pamačiau.
Taigi sistema tokia: firma vakaruose su brangia darbo jėga užsidirba vardą. Vardas = pelnas. Tada kuria fabriką pigios darbo jėgos teritorijoj ir užsidirba iš pigesnės gamybos, bet aukodama vardą. Vat negali gerai gaminti pigi darbo jėga. Taigi nuo vardo stiprumo priklauso, kiek ilgai galėsi eksploatuoti jį pigiais darbuotojais. Toliau – smulkmenos: jei visi konkurentai irgi pigiai gamina, žala vardui nėra akivaizdi, kai kiti dar pigiau daro. Be to, galima pasodinti į pigios jėgos direktoriaus kėdę šlubą vokietį. Bet čia smulkmenos.
Dabar prie juokučio: vietiniai pigios jėgos verslininkai bando pasidaryti vardą pigia darbo jėga. Nesakau, kad neįmanoma 😀
Įmanoma, tik koks to vardo skilimo pusperiodis? Įtariu, kad nykstamai mažas.
Kaip kam. Dideli vardai gamina Kinijoje ir vis tiek jie vis dar dideli ilgus metus. O Lietuvoj nauja prekė būna skani mėnesį, iki prasideda „gamybos optimizacijos“. Tai dvi savaitės?
Turiu žinių iš keleto gamyklų vidaus pigios darbo jėgos šalyse. Prekių kokybė priklauso tikrai ne nuo vietinių “šūdarankių“ o nuo tiesioginių nurodymų iš pagrindinės vadovybės – gaminti reikia taip, kad tik tik atlaikytų garantinį laikotarpį.
Labai tikiu. Vėlgi, visą gyvenimą dirbau pas privatininkus, jokio valdiško darbo. Tai ką aš žinau, samdo beleką, kas tik pigiausi. Net jei būtų nurodymai gaminti puikiai, tik su dievulio padėjimu garantiniam užtektų. Vėlgi – priklauso nuo vietos, nuo gamybos sėtingumo, verslininko gebėjimų rinkti komandą.
Na iš mano patirties – komanda visiškai tiesiogiai priklauso nuo: 1. atlyginimo, 2. darbo sąlygų (tame tarpe ir vadovo). Jei mokamas tinkamas atlyginimas – tikrai atsiranda normalių darbuotojų. Bet jei vadovas durnas – net ir su labai geru atlyginimu niekas ilgai nedirba 🙂 Tai čia kam ko reikia. Bet ir tuo pačiu retai galvojama į priekį, kad jei pvz pasisamdysiu gerą darbuotoją už padorų atlyginimą – tai galiu sutaupyti ateityje žymiai daugiau. Matau pavyzdžius, kaip įmonės netenka 10 kartų daugiau, nei kad sumokėtų padorų atlyginimą tikrai geram darbuotojui. Bet čia ir kita pusė – kaip pasamdyti gerą darbuotoją, jei nieko nesupranti toje sferoje? Atrankos agentūros tuo visiškai negali pagelbėti, jos gali atrinkti tik gražiai prisistatyti bei gražiai pakalbėti galinčius bet realiai nieko nemokančius asmenis. Mačiau taip tikrai ne vieną kartą, ir labai gerai apmokamoms pareigoms 🙂
Šitas klausimas tebėra sprendžiamas visame pasaulyje, daugybė tyrimų, gerų ir blogų pavyzdžių, tuo metu mano darbdavys: pritraukit žmonių, algos nekeliant. Juokas tame, kad įmonės toxic kultūra garsėja net už rajono ribų. Blogų pavyzdžių matau sočiai 🙂 Dešimtis metų. Man dar toloka iki tavo patirties, kai atrankas laimi imidžo specai. Nes atrankos 0.7 į vietą 😀
Turiu patikslinti: kur praeina per atrankos agentūras nieko iš tikro nemokantys – tai čia kalba eina apie jau aukštesnes pareigas – grupės, skyriaus, padalinio, ar panašiai vadovai. Ten kažkodėl atlyginimai paprastai jau geri, ir kuo aukštesnės pareigos bei geresni įgūdžiai š malti – tuo ilgiau pradirba asmuo 🙂 O su paprastais darbuotojais, darbininkais sutinku – dažniausiai visi darbdaviai vienodai nieko nemoka, tai normalių darbuotojų ir “neranda“. Čia iš mano aplinkos.
O dėl didelių vardų – pvz Siemens visiškai nusivažiavo su kokybe, nesvarbu kur gamina, o dar jų noras plėšti pinigus už viską už ką tik įmanoma ir neįmanoma.. Jei ne jau naudojamų PLC aplenktume per km. Girdėjau, jog Konecranes jau atsisakinėja Siemens įrangos 🙂