Category Archives: knygos

Nemokamos knygos, Naujas vardas

Kol leidėjai lieja krokodilo ašaras dėl “neskaitymo“ (jie taip vadina nepirkimą) atsirado nemokamų elektroninių knygų leidykla www.naujasvardas.lt
Jie žada leisti lietuvių autorių knygas nemokamai, jei tik autoriai to norės. Jau pora knygų epub formatu yra!
Linkiu sėkmės jiems!

Reklama

Генри Лайон Олди: Кабирский цикл

Puikumėlis! Trys knygos, trys kelionės pirmykščiu mišku (jau sakiau, kad būtent su tuo asocijuojasi jų knygos), trys knygos pilnos minčių daigų – imk ir augink, kiek mąstyklė leidžia. Jei kokiam fantastikos grafomanui trūktų idėjos knygai – teperskaito, ir jei ne visai žabalas – ras. Pas Oldį – minčių visas miškas. Pirmykštis ir neįžengiamas. Tiksliau, kartais labai sunku prasibrauti 🙂
Temų mintims yra net skyrių įvaduose; jos parašytos su jumoru. Na ir kas? Štai tryliktojo skyriaus įvadas – ir juokingas klausimas pabaigoje, į kurį pabandžiau sau atsakyti.
Tinka abu atsakymai. Ar daugiau…

Глава тринадцатая,

весьма несчастливая, как и положено тринадцатой главе, написанной в пятницу, к тому же тринадцатого числа; некий человек здесь раз за разом убеждается в бесплодности своих поисков, кричит в пустоту – но так и остается загадкой: добавляют ли крики мудрости?

Remarkas

Perskaičiau Remarko „Vakarų fronte nieko naujo“. Na, jau buvau skaitęs prieš pora dešimtmečių. Nuo paskutinio skaitymo niekas nepasikeitė. Išskyrus spalvas. Pridėjus penktadalį amžiaus – knyga tapo gerokai gilesnė. Ir labiau juntama.
Ir pažiūrėjau, kaip Remarkas tiksliai naudoja žodžius. Kaip kareivis kulkas.
Ar kažką supratau daugiau, nei tada, mokykloje? Toje knygoje nėra daug idėjų. Yra tik viena idėja – karas yra pragaras. Nėra ko ten nesuprasti. Tik dabar supratimas virto suvokimu.
Knygą reikia skaityti du kartus – mokykloje, ir gerokai vėliau.
Prie to pačio dar ir suprasit, kiek paaugot 🙂

Aizekas Azimovas (Isaac Asimov)

Wikipedija tvirtina, kad šis rašytojas parašė 300 knygų, bet ir Astronomijos portalas Zondas, ir Fantastikos enciklopedija sako, kad virš 400.
Nepaprastai džiugu 😉
Jau žinau, kur tinkle sudėtos jo knygos, jau pirmos šešios telefone…
Taip taip taip! Popierinės knygos šimtą kartų geriau! Betgi skaitydamas Klifordą Saimaką suradau žymiai daugiau įdomių knygų, nei kad yra išleista lietuviškai popieriuje…
Na, tie, kas pasitiki leidyklų ekspertų skoniu – teskaito popierines, o aš bandysiu pats ištyrinėti visą Azimovo pasaulį 😉
„Lucky Starr“ – šeši kosminiai detektyvai senosios fantastikos stiliumi. Ar jie didžios meninės vertės? Ne, tiesiog smagios istorijos, papasakotos gero pasakotojo. Kaip ir priklauso detektyvams, pabaigos netikėtos. Vieną atspėjau 🙂 Reziumė – gaila, kad tik šešios knygos…
„Fondas“ – septynios knygos. Labai nelygios, jei vienos tiesiog žaižaruoja, tai kitos – papūginiai herojų pokalbiai. Perskaičiau visas. Nesigailiu 😉
„Pozitroniniai robotai“ – keturios knygos. „Fondo“ priešistorė. Skaitydamas supratau – Azimovas yra savo herojų įkaitas. Jei veikiantis knygos asmuo įdomus – ir knyga puiki. Jei tarp veikėjų tokio lyderio nėra – tai ir knyga blankesnė. „Robotai“ geriau skaitėsi, nei „Fondas“, bet yra dar vienas paradoksas su Azimovu – net jei ir skaitosi kaip eilinė knyga, tai po to, jau perskaityta duoda gerų minčių 🙂
Šios abi serijos – sukurtas didžiulis pasaulis su savo istorija. Einu ieškoti dar 😉
„Trantoro Imperija“ – hmmm, galvoje neliko nieko, bet lyg ir nebuvo didelio nusivylimo 🙂
„Multivakas“ – keli apsakymai. Patiko, kai Azimovas nepiktnaudžiauja žodžių kiekiu, visai geriau skaitosi 🙂
„Demonas Azazielius“ – štai čia ir sustojau. Žinot, kiekybė neprivalo virsti kokybe. O didžiai gaila 🙂

E-knygos. Žiūrim giliau

E-knygų lietuviškai kaip ir nėra. Legaliai ir platesniu mąstu – tokių nėra visiškai 😉
Nelegaliai – galima skanuoti, versti į kompiuterinius formatus. Bet tame yra trūkumų.
Jei dažnai lankėtės bibliotekoje, tai skanuotos knygos tebus pakartojimas.
O ir nelegali padėtis pilna trukdymų.
Atsakymas – versti iš kitų kalbų.
Tai nė kiek ne paprasčiau – kiekvienas žino, koks blogis yra prastas vertimas!
Profesionalūs vertėjai už dyka nedirbs – nebent kas sugebėtų įkurti tikrą interneto knygyną. Čia klausimas, bet tik pusiau retorinis.
Galų gale, tikėtis, kad rašytojas leis už dyka versti jo kūrinį ir platinti – naivu. Nors juk yra ir nemokamai platinamų knygų.
Tik nėra vertėjų 🙂
Kol nėra tikro internetinio knygyno – daugės nelegalių skanuotų knygų. Gal atsiras mėgėjiškų vertimų. Kuo vėliau verslas imsis e-knygų, tuo didesnis konkurentas bus nelegali biblioteka. Kuri kasdien didėja.

Klifordas Saimakas. II dalis

Apie Klifordą Saimaką jau rašiau. Ir po Viz3 komentaro paklausiau dėdės gūglio, ar tik nėra dar kokios vienos kitos Saimako knygutės. Pasirodo, yra. Dar kelios dešimtys Saimako tekstų 😀 Jei norėsite tekstą pasiimti, spauskite „огл“.
Bandžiau skaityti telefone Qreader. Niekai – šriftas netinkamas, apšvietimas klaikus, nustatymai nepatogūs. Nesvarbu net, kad palaiko fb2. Jau paleidau lauk 🙂
Bookmaker ir java knygos – mano pasirinkimas.
Šiame įraše sakiniu – kitu aprašysiu skaitytas knygas, panašiai, kaip pirmoje dalyje.
„Kas gali būti paprasčiau, nei laikas“- ir vėl dyzelpankas. Techno ateitis be mobiliųjų, holivudiškai ryškūs herojai ir socialinė antiutopija. Beje, pabaiga optimistinė 😉
„Likimo lėlė“ – kiek nebūdinga Saimakui, nėra kelionių laiku. Knyga gera, bet į pabaigą reikėtų kiek apmažinti filosofijos, ar bent palikti nesukramtytą – pačiam skaitytojui suprasti.
„Ten, kur gyvena blogis“ – vėl Saimakas be kelionių laiku, ir vėl puiki knyga; fentezi stiliaus sunki kelionė per blogio šalį. Kiek neįprasti veikėjų tarpusavio santykiai, lyg ir „kaip visur“ bet yra ir Saimako braižo.
„Lankytojai“ – nesena knyga, 1980 metų. Saimakas užsimena kaip nemokami automobiliai gali sugriauti ekonomiką, tą jis jau nagrinėjo kitoje knygoje, bet tik dabar kilo mintis, kad sugriauti JAV nereikėjo jokių ateivių. Patys prisikepė nemokamų dolerių… 🙂 Beje, kai skaičiau knygą, tvirtai tikėjau, kad ji žymiai anksčiau parašyta, nei 1980.
„Beveik, kaip žmonės“ – skaičiau ir stebėjausi, kitokia knyga! Toks klasikinis detektyvas ir fantastika… Jei tai būtų filmas, turėtų būti nespalvotas. Labai vaizdinga knyga 😉
„Šekspyro planeta“ – jau anksčiau turėjau įtarimą, kad Saimakui mokykloje nesisekė matematika. Oi, nepagalvokit, kad nemoka skaičiuoti – juk nekalbu apie aritmetiką 😉 Tiesiog manau, kad geras mintis derėtų apvilkti labiau logišku rūbu 😀
„Vėl ir vėl“ – Saimakas apie prasmę, verti pamąstymai. Plius kelionės laike 😉
„Stotis“ – gal tikrai Žemiečiams taip nesiseka, kad nė velnio mes neišsilavinę? 😀
Štai jau ir perskaityta pora tuzinų Klifordo Saimako knygų. Nebuvo gaila laiko nė vienai knygai. Kelias, skaitytas jaunystėje, perskaičiau vėl. Smagu stebėti, kaip ta pati knyga reiškia jau ką kitą 😉
Sekantis bus Aizekas Azimovas.

Klifordas Saimakas

Fantastinės literatūros klasikas. Clifford D. Simak spaudoje pasirodė dar 1935 metais… Nekeista, kad dabar skaitant jo knygas, taip daug situacijų jau skaityta kažkur kitur – jo mintys tikrai daro įtaką.
Dvi, vienos iš pirmųjų jo knygų, paskatino parašyti – „Kosmoso inžinieriai“ (1939) ir „Imperija“(1951).
Abi knygos kiek naivokos, bet pilnos tikėjimo žmogumi. Man labai primena dyzelpanko stilių – kai technika ir atviros širdys nugali visus sunkumus. Labai patiko, o ir perskaičius lieka geros mintys.
Kitos knygos:
„Talismano brolija“ – fentezy stiliaus knyga. Įdomus santykis tarp tikėjimo, burtų ir prietarų – čia ne apie siužetą, čia apie idėją. Patiko. Beje, „patiko“ neberašysiu, visos geros 🙂
„Visa, kas gyva“ – knyga be atsakymo. Perskaičiau, ir nežinau, kaip ten turi baigtis. Dar grįšiu.
„Dievų pasirinkimas“ – 1972 metų knyga, Saimakas jau kiek prasčiau mano apie žmoniją. Bet viltis, kad žmonės verti šanso – yra.
„Jūs mus sukūrėt“ – įdomi mintis, kad visi išgalvoti herojai – kažkur egzistuoja. Ir įdomiai parašyta apie tai. Sakio Komacu tą mintį įpynė puikioje knygoje „Rytdienos grobikai“.
„Miestas“ – antiutopija ar utopija – taip ir neatsakiau sau.
„Goblinų draustinis“ – smagi knyga.
„Užburta piligrimystė“ – dar vienas bandymas pamąstyti apie mūsų civilizacijos galimybes. Turbūt tai yra visoje Saimako kūryboje. Tik atsakymo nėra, gal ir negali būti.
„Kam juos kviesti atgal iš dangaus?“ – antiutopija, perspėjimas. Ir detektyvinis siužetas. Apskritai Saimakas gerai supina veiksmą ir mintį.
„Kraterio Tycho bėda“ – apie mėnulio užkariautojus. Dyzelpankas!
„Žiedas aplink saulę“ – žmonės turi keistis? Dar viena tema pamąstymui.
„Amžinybės magistralė“ – gera! Tik negaliu pasakyti. Perskaitysit – suprasit, kodėl 🙂
„Mastodonija“ – peskaičiau ne taip tą knygą – parašyta apie laiko keliones, bet aš skaičiau apie amerikonišką verslumą. Labai aktualu 😉
„Kapinių pasaulis“ – fantastika savo ruožtu, bet įdomūs verslo ir visuomenės santykis. Jau antra iš eilės  knyga su Saimako verslo supratimu 🙂
„Žvaigždžių palikimas“ – neblogas nuotykinis siužetas, į pabaigą kiek pablyškęs.
Tas tris dar perskaitysiu, tada ir paminėsiu žodžiu – kitu.
Nuorodų nededu į knygas – juk popierines skaityti ir maloniau, ir sveikiau.
O aš skaitau neteisingai – telefono ekrane.
Beje, popierines knygas irgi galima skaityti pagal autorių. Aš to ir išmokau bibliotekoje. Geriau jaučiasi autorius, jo požiūris, veikiamas laiko.

Rusų fantastas Sergey Zaytsev

Сергей Зайцев, čia jo paties puslapis – paskutinis skaitytas fantastas. Na, jei kur rasiu pasiekiamą trečią Kovos robotų dalį – dar skaitysiu.
Skaičiau … emocingai. Kartais nevindavo ištęsti aprašymai, ar trumpam sustojęs siužetas, bet vos tik atidedi į šoną – ir jau kirminas griaužia: o kas toliau? Na, kaip ten baigėsi? Kas dar atsitiko? Dabar esu patenkintas, kad perskaičiau. Gera pramoga, nepaisant visų nedidelių trūkumų.
Pirma pakliuvo trilogija Неистребимый. Pirma dalis gera, bet antra vis tik geriausia. Kovinė fantastika, herojai su supergalimybėm, situacijos netikėtos, įtampa skaitant – ištisas malonumas 🙂
Antra serija – Боевые роботы Пустоши. Kovinė fantastika. Geras siužetas, gražūs vaizdai 😉 Pirmoje knygoje – dar ir klausimas: ar gali gerai gyvenanti visuomenė apginti save nuo pavojų…
Gerai rašo Sergejus. Tik bėda, kad vėl nežinau ką skaityti.

Stepan Vartanov

Pradėjau skaityti Stepan Vartanov knygą Ei Ai. Sunku pasakyti, koks žanras, bet panašu į jumoristinį sci-fi. Kur jumoro daugiau 🙂 Labai linksma knyga, skaitau išsišiepęs kaip blešinė, pervažiuota ant žvyrkelio 😀
Net ir rimti sakinai dvigubu dugnu: логика в состоянии расколоть любой орешек, например, путем последовательного увеличения массы молотка.
Kiekvieno skyriaus pradžioje po pseudo citatą: Человек — это двуногое существо без перьев. Чарлз Дарвин.
Ištisas malonumas. Rusai tikrai moka juoktis 🙂

Ateiviai iš niekur. Francis Carsac

Pirma fantastinė knyga, skaityta dar vaikystėje. Būtent nuo jos pamėgau fantastiką. Tai jau po to buvo zenito serija ir pasaulio aukso fondas.Ne kartą esu girdėjęs, kad ir kiti tokiu pat būdu pamėgo fantastiką :)Šiaip ta knyga nėra kažkoks ten unikalus šedevras, bet daugelio žmonių gyvenimą įtakojo :)Jei kas moka skaityti rusiškai – štai šiame tinklapyje yra ir fb2 ir doc.Atnaujinta: perskaičiau. Maloniai laiką praleidau. Knyga tikrai paprastutė. Nei siužetas neypatingas, nei veikėjai sudėtingi… Ir vis tiek liko galvoje 🙂 Paslapties neradau. Knyga nenusivyliau – tik ji tikrai skaitytina vaikystėje. Gali būti, kad dabartiniams vaikams ta knyga netiks… Jie PC žaidimuose ne tokių veiksmų prisižiūri.Pulsiu skaityti antrą dalį – „Čia mūsų pasaulis“.