Ar mandagu piktintis kainomis? 

Nemandagu, ko gero. Nes gi pardavėjas turi teisę (pagal įstatymą) užsidėt bet kokią kainą. Tiesa, tas pats pardavėjas ima piktintis, kai už lemputės pakeitimą jo paprašytum 15€ 😀
Betgi darbininkai savo laiku nepradėjo piktintis algomis ir štai, emigracija, korupcija ir Šakalienių – Širinskienių įstatymai.
Hmmm
Aišku, niekas nesikeis, kai pasakysi, kad 100€ vienam ㎡ apšiltinti renovuojamo sienai yra plėšikiškai daug; be to atrodysi nemadagiai, bet gal padėtų pasiryžti veiksmams?
Susitaikymas su smulkiais negerumais užmerkia akis ir į dideles bėdas.
Piktintis nemandagu. Nenori pirkt braškių už kosminę kainą – nepirk. Bet jei šalia stovėsiu turgelyje – man padės apsispręst ir nepirkti.
(Braškės – tik pavyzdys, nes neperkam lietuviškų braškių už lietkaines. Važiuojam arčiau Lenkijos sienos ir perkam puikias lenkiškas)

Mobilių operatorių planų gerumas ir gerinimas

Kažkodėl operatorius neribotų pokalbių ir sms planą vadina labai geru.
Kvepia melu. Tai yra, vadyba 😀
Man nereikia to, ko nevartoju. Krautuvėj gi neperkam duonos tik tam, kad turėtumėm daugiau ir paskui išmestume?
Tai kam man neriboti pokalbiai, jei visą gyvenimą telpu į 100 minučių?
Kam man neriboti sms, jei užtektų 100?
Tik 1 GB tai išnaudoju. Bet jo man užtenka!
Bet operatorius neduoda tokio plano. Arba sms atskirai ir brangu, arba interneto tik ant juoko.
Mielai mokėčiau mažiau, už tą, ką suvartoju, ne už tą, ką teoriškai galiu suvartot.
O dabar esmė: mano visi abonentai užsienį prašneka 0 min. Išsiunčia 0 sms ir išnaudoja 0 kb. Ir operatorius ruošiasi man atpigint tai ko nereikia, už tai imdamas ryškiai daugiau!
Ir net plano su 1 GB neliko, nes 2 GB „geriau“.
Tai jei mano neterminuotas sutartis nutrauks, kaip grasino, aš pereisiu pas kitą melagį. Tiesiog iš principo.
P.S. Sutartis neterminuota, nes pagailėjot saldainiuko, kad pririštumėt. Savo samsungais viliokit tuos, kas neturi interneto arba aparatą naudoja įvaizdžiui 😉 Beje, ir kainos pas operatorius didesnės net negu pas kitus lietuvių verslininkus 😀

Supratau dėl atostogų! 

Dirbam 24/7, taigi 7 dd savaitė. 20 dd atostogos lygu 20 kalendorinių d.
Paprasčiau: trys savaitės be dienos.
Cha cha cha cha cha cha

Ot ir ne. Pasirodo perskaičiuoja 8 val dd per savaitę.
Hmm – per metus dirbu 2189 val, taigi padalinus iš 52 sav bus po 42.09 val į savaitę, 5,26 dd savaitė. Turėtų skaičiuotis taip? Ar skaičiuoja pagal tas savaites, kai dirbam po 48 val?
Šiaip įdomiai, vidutinis mano mėnuo yra 182,41 dval. Jei perskaičiuoti po 168 val mėnesiui, gautume lygiai 13 mėnesių.
Kadangi dirbam ilgiau, atostogos trumpesnės? Gal pagaliau supratau? 😄

Nesuprantu dėl atostogų

Jei darbo grafikas yra 12 24 12 48 (12 val darbas, para namie, vėl 12 val darbas ir pora parų namie) ar atostogos bus 40 kalendorinių? 😀
Juokauju; aišku nebus. Darbo laiką perskaičiuoja 8 val dd.

Šakalienės dviratukai

Na, ne jos asmeniškai. Tai tik juridinė galimybių asociacija.
Maždaug tokia loginė seka:
Šakalienės vaikų atėmimo įstatymas pagrįstas smurtu prieš vaikus. Yra smurtas – vaiką atima.
Fizinis smurtas palieka žymes; nuėjai prie ežeriuko – žiū, ogi vaikas mėlyniuotas. Privalai paskambinti, kitaip pažeisi įstatymą nusikaltimo slėpimu.
O ta mėlynė nuo smurto, ar nuo dviratuko, tegu vaikų teisės aiškinasi.
Tai vat ir galvoju, pirkt dviratuką vaikui ir rizikuot, ar vis tik dviratukus Šakalienei palikt.

P. S. Mano šis postas už tą įstatymą ne kvailesnis. Aš tik neturiu specialistų, kurie mano sapaliones teisine kalba taurintų 😀

Tinklaraštis: Keistos mintys

Mečiau rūkyt

(Vėl bandžiau komentuot gūglio blogger, ir vėl crapcha ne mano jėgoms)
Atsakymas Pavaryk tinklaraštininkui

Daug kartų sėkmingai mečiau, kažkada net keliems mėnesiams. Dažniausiai – savaitei! 😀
Patyręs mėtėjas, taip išeina 😀

Visa paslaptis – nuoširdume pačiam sau. Jei įtikėsi, kad nori mest, jau svajosi, kaip metei, jei suplanuosi, ką pirksi sutaupęs, bet giliai širdyje norėsi rūkyt – tai ir rūkysi. Savęs neapgausi.
Savęs neapgausi – nu niekaip.
O kai suprasi, kad nori mest – mesi.

Man padėjo, kad 75% laiko darbe esu vienas. Jokio nervintojo aplinkui. Tikras mizantropo rojus! 😀
Antras dalykas – namie turi būti bent pakelis. Kai žinau, kad jei ką, tiltas nesudegintas, tai mažiau streso ir lengviau nerūkyt dar penkiolika minučių. Ir dar penkiolika… 😉
Trečias dalykas – suprast, kad sunkiausia antra savaitė, kad ims nervas, kad alkoholis triskart pavojingiau. Kad norėsis kramtyt ir visa kita fiziologija. Kai atskiri kūno judesius nuo psichologijos lengviau susivokt, susivaldyt.
Ketvirtas padėjėjas – koks nors žaidimukas telefone, knyga, tinklaraštis, ar delfio komentarai. Kažkas, ką gali greitai pakramtyt, orbit smegenims, kai netyčia išpuola pauzė.

Jau maždau pora metų neberūkau. Kokius 6 kartus sapne rūkiau 😀 Kartą net nubudau išsigandęs, kad vėl pradėjau 😀

Žodžių peržiūra

Kas būtent mūsuose blogai?
Per mažai mentaliteto ir per daug mentaruseto.

Iššūkis – emigracija? 

Delfio antraštės skelbė, kad Skvernelis emigraciją pavadino iššūkiu, paskui Karbauskis irgi panašiai apibūdino.
Protingai pašnekėjo, visokių aktualių klausimų palietė.
O aš va nesutinku. Su apibūdinimu. Emigracija ne iššūkis, o įvertinimas ir atsakymas.
Emigrantai šitaip pasakė darbdaviams apie darbo vietas ir politikams apie korupciją.
Ir jei neklausyt, ką Skvernelis ir Karbauskis teisingai šneka, o pažiūrėt, ką mato paprastas žmogus, tai emigracija bus atsakymas abejojantiems.
Vaiką gali atimti – šios valdžios nuopelnas.
Padaugėjo biurokratų – teks gauti pažymą buto remontui iš triukšmo kontrolieriaus. Dar vienam lenktis! Irgi šitos valdžios išmislas.
O stt sugautieji iš kamerų vėl į valdiškus darbus grįžta. Dabar, dabar. 
Dar mašinas apmokestins, dyzelius uždraus, pensijas nusodrins, irgi šita valdžia kalba.
Tai kaip išspręsti tą smulkų neatitikimą, kai valdžios vyrai šneka teisingai, o gyvenimas rodo priešingai? Kuo tikėti, tv ar savo akimis?

Štai ir galvoju, emigracija nėra iššūkis. Politikams – įvertinimas, paprastiems žmonėms – atsakymas, o darbdaviams emigrantai iš viso nereikalingi jokiu pavidalu. Jiems imigrantų reikia.

Šakalienės principas

Kiek galvoju, tai pats tas „antismurtinis“ vaikų atiminėjimas pagrįstas neblogu veikimo principu.
Įvertinkit visą grožį:
dėl to, kad valdžia neturi jokio mechanizmo, kuris dirbtų su sudėtingomis šeimomis, padėtų ir patiems tėvams ir, aišku, jų vaikams, taigi – dėl to, kad valdžia nedirba nubaudė visus tėvus. Pagal tą įstatymą gali atimt praktiškai bet kurį vaiką. Už tų skambių žodžių tiek apvalių formuluočių, kad tik noro reikia pasiimt kokį simpatiškesnį vaiką. Pagalvokit, kaip įrodysit, kad mėlynė nuo dviračio? O kaip įrodytumėt, kad nebuvo psichologinio smurto?

Tai va, galima būtų tęsti!
Vokeliai? Reikia „antivokelinio“ įstatymo, kad kilus įtarimams: pvz, pastebėjus šaltkalvį su aifonu, vairuotoją su bmw, ar šiaip praeivį su brangiu paltu – paimt trečdalį jo pinigų iš sąskaitos. O jei banke pinigų nelaiko, tai 100% vokelinis – atimt visą kilnojamą ir nekilnojamą turtą.
Galėtų dainorėliai kokią akciją sukurt, „vokeliai nepilietiška“, žvaigždūnai prirašyt pilną fb-delfį palaikymų ir palaikinimų.
Žurnalistai kokių nors baisių istorijų, kaip vokeliai žaloja bvp…

Pritaikymų galėtų sukurt dar daugiau. Oi, parašiau „sukurt“?
Piliečiai, kurkime naujas baudimų iniciatyvas! Vieni seimūnai vargsta, jiems trūksta mūsų pačių pagalbos mums patiems dusinti!