Category Archives: pamąstymai

Apie istoriją, religinius karus ir trijų dešimtmečių senumo abejonę

Kažkaip istorijos mokytojai sakė, kad religija yra dažniausia karų priežastis.
Dar mokyklos laikais kirbėjo nuojauta, kad kažkas čia ne taip. Na, ne tokia sąmoninga geniali nuojauta; tiesiog nenoras tikėti šituo posakiu.
Tai praėjo 30 metų ir pagaliau suvokiau, kas čia ne taip.
Religija nėra priežastis karui sukelti. Religija yra įrankis sukelti karą.
P. S. Abstrakčiau supraskit: nacionalizmas irgi įrankis tam naudotas, ir socializmas tinka tam. Idėjos ne priežastis – o įrankis.

Mobilusis internetas taupo pinigus

Parduotuvėse: randi prekę kokiuose jaunukuose ar elektroturguje, čiumpi mobilų su mobiliu internetu ir klausi gūgelio, kiek gi kainuoja prekė, gamintojo prekė ir būtent tas modelis kitur arba internete.
Nuo kelių procentų iki perpus pigiau.
Neikit pirkt be interneto kišenėje!

Siūlau: žurnalistų turgus

Siūlau žurnalistų turgų, kur jie internete galėtų pardavinėti neparašytus straipsnius.
Pvz: „Meras Vardenis Pavardenis – nuostabus žmogus“ turgelyje iškabinta tema sulauktų vieno 500€ mokėjimo, ir žurnalistas už tuos pinigus parašo – publikuoja straipsnį. O straipsnis „Mero Vardenio Pavardenio juodų darbelių sąrašas“ sulauktų 15000 mokėjimų po 3€ ir visuomenė gautų tikrai įdomų straipsnį.
Galbūt galima būtų siūlyti temas, gal net apmokėtas, arba samdyti žurnalistus vienam ar kitam darbui. Demokratija įgautų įrankį, žmones turėtų galimybę išgirsti atsakymus. Žurnalistai užsidirbtų duonai ir vardą. O Vardeniams Pavardeniams bent truputį trukdytume griauti valstybę.

Ar mandagu piktintis kainomis? 

Nemandagu, ko gero. Nes gi pardavėjas turi teisę (pagal įstatymą) užsidėt bet kokią kainą. Tiesa, tas pats pardavėjas ima piktintis, kai už lemputės pakeitimą jo paprašytum 15€ 😀
Betgi darbininkai savo laiku nepradėjo piktintis algomis ir štai, emigracija, korupcija ir Šakalienių – Širinskienių įstatymai.
Hmmm
Aišku, niekas nesikeis, kai pasakysi, kad 100€ vienam ㎡ apšiltinti renovuojamo sienai yra plėšikiškai daug; be to atrodysi nemadagiai, bet gal padėtų pasiryžti veiksmams?
Susitaikymas su smulkiais negerumais užmerkia akis ir į dideles bėdas.
Piktintis nemandagu. Nenori pirkt braškių už kosminę kainą – nepirk. Bet jei šalia stovėsiu turgelyje – man padės apsispręst ir nepirkti.
(Braškės – tik pavyzdys, nes neperkam lietuviškų braškių už lietkaines. Važiuojam arčiau Lenkijos sienos ir perkam puikias lenkiškas)

Iššūkis – emigracija? 

Delfio antraštės skelbė, kad Skvernelis emigraciją pavadino iššūkiu, paskui Karbauskis irgi panašiai apibūdino.
Protingai pašnekėjo, visokių aktualių klausimų palietė.
O aš va nesutinku. Su apibūdinimu. Emigracija ne iššūkis, o įvertinimas ir atsakymas.
Emigrantai šitaip pasakė darbdaviams apie darbo vietas ir politikams apie korupciją.
Ir jei neklausyt, ką Skvernelis ir Karbauskis teisingai šneka, o pažiūrėt, ką mato paprastas žmogus, tai emigracija bus atsakymas abejojantiems.
Vaiką gali atimti – šios valdžios nuopelnas.
Padaugėjo biurokratų – teks gauti pažymą buto remontui iš triukšmo kontrolieriaus. Dar vienam lenktis! Irgi šitos valdžios išmislas.
O stt sugautieji iš kamerų vėl į valdiškus darbus grįžta. Dabar, dabar. 
Dar mašinas apmokestins, dyzelius uždraus, pensijas nusodrins, irgi šita valdžia kalba.
Tai kaip išspręsti tą smulkų neatitikimą, kai valdžios vyrai šneka teisingai, o gyvenimas rodo priešingai? Kuo tikėti, tv ar savo akimis?

Štai ir galvoju, emigracija nėra iššūkis. Politikams – įvertinimas, paprastiems žmonėms – atsakymas, o darbdaviams emigrantai iš viso nereikalingi jokiu pavidalu. Jiems imigrantų reikia.

Dvasingumas vietoje trylikos rakto

Dvasingumas masėms yra toks sovietų išmislas, kai protą pakeičia 50 gramų mistikos.
Sovietų laikais 13 raktas buvo deficitas. Ką viršininkas galėjo pasakyt traktoristams, kai reikia remontuot, o įrankių nėra, detalių nėra, tepalų nėra, o jei yra – tai tik prastų?
Gali pasakyt kokią nors dvasingą nesąmonę, tipo, reikia padaryt, nes esi dvasingiausias traktoristas pasaulyje, nes klastingi buržujai atims traktorių 😀
Ir viskas! Sovietikui to pilnai užtenka. Pigiau, negu pirkti įrankius. Oi, „gauti“ įrankius. Dabar dvasingumas nebelošia. Normalūs traktoriai lūžta nuo nepriežiūros, neremontuojami kirstukais, o prastas tepalas gadina brangius mechanizmus.
Dabar reikia ne dvasingų traktoristų su kūjais, o protingų su žiniomis ir mąstymu.

Hmmmm…

Norit išsigąst? Lėta baime, kuri ima vis labiau, kuo labiau galvoji?
Tada prašau toliau, arba galit uždaryt naršyklę 😉
Pamačiau mokyklos 2% paramos ataskaitą. Ten įrašyta… Manot kažkas papildoma?
Ne – vandens tyrimai.
Šakės, jei ne tėvų pinigai – valdiškai įmonei spjaut ant vaikų sveikatos, nes steigėjas – savivaldybė neduoda tam pinigų.
Baisu. Šiaip jau.
Dar ne viskas – o kam DAR neduoda?!
Čia dar ne gąsdinimo pabaiga.
Baisu, kad ničnieko negali padaryt. Valdininkas veikia pagal įstatymus.
Pagalvokit – valdininkas dėjo ant vaikų sveikatos, ir ant tėvų nuomonės, ir ant bet ko, nes elgiasi pagal įstatymą. Ir niekas nieko jam nepadarys.
Niekas!
Kas čia baisiausia?
Matai, kaip tave apvagia valdžia su namo renovacija ir gali padaryt nieko. Matai, kaip vaikus šaldo mokyklose ir gali padaryt nieko. Valdininkai dėjo ant vaikų – ir niekas nieko.
Kokioj santvarkoj gyvenam?
Va, kas šiurpu.

Šiukšlės galvose

Keista, bet emigracijos idėja mūsų galvose tapatinama su trėmimais ir genocidu.
O juk emigrantai didžiąja dalimi sveiki, gyvi, turtingesni, vaikams aprūpinę ateitį ir įgavę proto.
Laisvės sąvoka – menkinama „jei turi šeimą ir darbą esi vergas“. Kai šeima ir darbas suteikia laisvę kurti, ir net kurti tą pačią laisvę. Čia, beje, sovietų įdirbis, jie su šia akivaizdžia idėja, paremta šeimos įrodymais, skiepijo mintį, kad tik komuniagos suteikia „laisvę“ 😀
Darbo vietos = gėris. Čia naujų laikų šiukšlė galvose. Jei darbo vieta suryja darbininko laiką ir priverčia jį gyventi žemiau skurdo ribos, kad net mokesčių mokėtojams reikia remti privatininkų darbininkus, tai čia ne gėris. Čia ne darbas, ne vieta, kur galima užsidirbti.
O, pats sau prieštarauju?! Darbas tai gerai tai blogai?! Būtent. Taip ir yra. Čia sovietų „darbai“ buvo visi vienodi: vienas su kastuvu, penki žiūri, ir visi vagia 😀
Šiukšlės praktiškai visos su etiketėmis, galit paieškot, kas autorius vieno ar kito mito. Vienas šiukšles kuria sovietikai, kitais politikai, trečias reklamistai, ketvirtas darbdaviai.
Tiesiog patys pergalvokit paprastus dalykus. Paprasčiausius, kurie iš pažiūros yra patikimi 😉

Atidirbt už pašalpas! 

Tiems, kurie sutinka, kad už pašalpas reikia atidirbt, siūlau vystyti idėją:
atidirbt už šildymo kompensacijas, mokestines nuolaidas, už nemokamą mokinių maitinimą, už nemokamus ar nupigintus verslo liudijimus, už bet kokią piniginę paramą ar privilegiją!
Nes, iš esmės, visa tai irgi yra pašalpos iš mokesčių mokėtojų kišenės.
Bet svarbiausia, kad verslininkai ir įmonių savininkai atidirbtų už europines pašalpas. Gavai milijoną – čiumpi šluotą ir pirmyn nuo ryto iki kito šimtmečio.

Mėgėjai, kokybė, pinigai

Gerai – greitai – pigiai trejybės dėsnis yra kaip koks realybės pagrindas. Visaapimantis ir neklystantis.
Todėl ir reikia patvirtinančių išimčių 😉
Įprastai autoremontą patikim meistrams. Kaip ir statybos darbus. Mokam dvigubą medžiagų kainą, ar net daugiau.
O jei patiems, mėgėjiškai prasisukt? Arba darysim perpus pigiau, arba galėsim naudoti geresnes medžiagas.
Lieka kokybės ir laiko klausimai: betgi eilės pas automeistrus ar neprižiūrėtų statybų kokybė sufleruoja, kad…
Su automeistrais aišku: pakeitė rankinio vidurinį trosą ir nepaliko laisvos eigos svirtelėse! Jie tai padarė tyčia, nemanau, kad meistriukas galėjo suklysti. Taigi sumokėjau pinigus, sulaukęs eilės ir turėjau pasidaryt pats? Po generatoriaus remonto – tas pats, teko pačiam pasidaryti įrankį ir bandyt gelbėt generatorių nuo išmetimo. Gal geriau iš karto daryt pačiam? Sutaupyčiau ir pinigų, ir laiko, ir kokybę gaučiau geresnę.
Išskyrus ratų suvedimą galiu pasidaryt beveik viską. Ne blogiau ir ne itin lėčiau.
Statybose yra kitaip. Ten nereikia daug žinių, reikia įgūdžių.
Kebliau, bet nėra neįmanoma.
Galų gale – jei būčiau samdęs, turėčiau perpus mažiau.
Kokybė?
Gerėjanti 😀
Armavimo kokybė ryškiai pasitaisė, kaip išmokau idealiai maišyti košę. Specai daro iš akies, aš gi nemoku. Bet elektroninės svarstyklės už 3 € leidžia maišyt idealius mišinius iš pirmo karto. Nesvarbu, kiek reikia.
O idealaus tirštumo košė ir limpa, ir dengia, ir nesitaško. Ir maišymas, kai nereikia permaišyt – pataisyt, laiko daug neužima. Tik va kol atrandi, juk tokio patarimo negausi! Kas taip dirba?! 😀
Ir trečias dalykas – tas perdėtas lygumas. Kam jis? Yra statybos inspekcijos nustatytos ribos, ir jei rezultatas telpa – kam švaistyti laiką ir lėšas?
Kaip su grindim: esu matęs grindis iš tyčia nelygių lentelių. Tai yra lygių, bet ne per daug. Nuostabu vaikščioti basomis, įdomu žiūrėti, o valosi ne prasčiau. Plius ąžuolas geriau už laminatą. Ypač, kai gavosi pigiau! 😉
Pradžioje minėtos trijulės dėsnis ir veikia, ir neklysta, ir nesiruošiu nuginčyt.
Bet kartais galima pasinaudot išimtim 😉
Ne už pinigus, aišku 😀