Category Archives: pamąstymai

Aktualijos. Biurokratai – Lietuvos žudikai

Čia Skvernelis taip pasakė.
Visiškai sutinku!
Kiek, tarp kitko, padaugėjo biurokratų prie Skvernelio?

Reklama

Swedbank turi įrodymų, kad Lietuvoje nėra programuotojų

Programuotojų Lietuvoje nėra. Ar bent jau jų pasamdyti negali net bankas.
Swedbank negali sutvarkyti sms ataskaitų apie likutį, jei daromi keli pervedimai vienu metu.
Pušį pjauna tos swedbank automatinės sms.
Bet anksčiau – veikė tiksliai, kaip tikram banke.
Išvados? Po to, kai iš darbo išėjo paskutinis programuotojas – nebėra kito. Bene metai jau ieško – neranda.

Vertimai iš sovietinės nostalgijos

Tai, dėl ko dūsauja nostalgiški sovietikusai, nėra tas, ką jie sako.
Pvz: mes vaikystėje buvom lauke! Taip, nes tėvai tiesiog grūsdavo visus lauk ir augom gatvėje. Ką gali prisigalvot vaikai be priežiūros? Ir kame laimė? Kad nepagavo mentai? Kad augom pagal gatvės kodeksą?
Kitas pvz: laimingesnis buvau, nes turėjau tik vieną žaislą kurį labai branginau. Čia vertimo nėra, tiesiog kvaila mintis, kad skurdas yra laimės pagrindas.
Arba: tėvai uždirbdavo tiek, kad išeidavo sočiai šlapenkės ir vodkės. Taip! Tik daugiau nieko negalėjo nupirkt. Apranga, avalynė buvo šlamštas, kotiravosi vengriška ar rytų vokiečių darbo. Be blato – nė nesvajok. Taigi turi pinigų tik šlapenkei ir vodkei. Bet daug šlapenkės ir vodkės gali imt. Čia yra laimės formulė sovietikusams?
Dar jų pokštas: visi turėjo darbo. Jo jo, turėjo, tik niekas nedirbo. Vieno žmogaus darbą darydavo penkiese ir savaitę. Atbulom rankom, be įrankio ir be supračio. Bedarbių nebuvo, tik dirbančių irgi 😀
Dar užtikau, kad sovietiniais laikais dviračių nevokdavo 😀 Aha, o iš kur detalių imdavo remontui? 😀

Komentaruose priminkit kokį padūsavimą, kartu išversim.

Geriausia interneto savybė

…yra tai, kad jame 99% šiukšlių.
Žiniasklaida, leidyba ar kinas nemoko galvot ir ieškot teisybės. O internete – kur tu dėsies neieškodamas tiesos? 😉
Ir net jei ieškai tik mezgimo raštų, automobilio elektroschemų ar amžino variklio – vis tiek ugdaisi savybę atskirti melą, ir politikų, žurnalistų ar ekspertų melo mašina ima strigti.
Gaila, ne taip greitai, kaip norėtųsi 😦

Apie istoriją, religinius karus ir trijų dešimtmečių senumo abejonę

Kažkaip istorijos mokytojai sakė, kad religija yra dažniausia karų priežastis.
Dar mokyklos laikais kirbėjo nuojauta, kad kažkas čia ne taip. Na, ne tokia sąmoninga geniali nuojauta; tiesiog nenoras tikėti šituo posakiu.
Tai praėjo 30 metų ir pagaliau suvokiau, kas čia ne taip.
Religija nėra priežastis karui sukelti. Religija yra įrankis sukelti karą.
P. S. Abstrakčiau supraskit: nacionalizmas irgi įrankis tam naudotas, ir socializmas tinka tam. Idėjos ne priežastis – o įrankis.

Mobilusis internetas taupo pinigus

Parduotuvėse: randi prekę kokiuose jaunukuose ar elektroturguje, čiumpi mobilų su mobiliu internetu ir klausi gūgelio, kiek gi kainuoja prekė, gamintojo prekė ir būtent tas modelis kitur arba internete.
Nuo kelių procentų iki perpus pigiau.
Neikit pirkt be interneto kišenėje!

Siūlau: žurnalistų turgus

Siūlau žurnalistų turgų, kur jie internete galėtų pardavinėti neparašytus straipsnius.
Pvz: „Meras Vardenis Pavardenis – nuostabus žmogus“ turgelyje iškabinta tema sulauktų vieno 500€ mokėjimo, ir žurnalistas už tuos pinigus parašo – publikuoja straipsnį. O straipsnis „Mero Vardenio Pavardenio juodų darbelių sąrašas“ sulauktų 15000 mokėjimų po 3€ ir visuomenė gautų tikrai įdomų straipsnį.
Galbūt galima būtų siūlyti temas, gal net apmokėtas, arba samdyti žurnalistus vienam ar kitam darbui. Demokratija įgautų įrankį, žmones turėtų galimybę išgirsti atsakymus. Žurnalistai užsidirbtų duonai ir vardą. O Vardeniams Pavardeniams bent truputį trukdytume griauti valstybę.

Ar mandagu piktintis kainomis? 

Nemandagu, ko gero. Nes gi pardavėjas turi teisę (pagal įstatymą) užsidėt bet kokią kainą. Tiesa, tas pats pardavėjas ima piktintis, kai už lemputės pakeitimą jo paprašytum 15€ 😀
Betgi darbininkai savo laiku nepradėjo piktintis algomis ir štai, emigracija, korupcija ir Šakalienių – Širinskienių įstatymai.
Hmmm
Aišku, niekas nesikeis, kai pasakysi, kad 100€ vienam ㎡ apšiltinti renovuojamo sienai yra plėšikiškai daug; be to atrodysi nemadagiai, bet gal padėtų pasiryžti veiksmams?
Susitaikymas su smulkiais negerumais užmerkia akis ir į dideles bėdas.
Piktintis nemandagu. Nenori pirkt braškių už kosminę kainą – nepirk. Bet jei šalia stovėsiu turgelyje – man padės apsispręst ir nepirkti.
(Braškės – tik pavyzdys, nes neperkam lietuviškų braškių už lietkaines. Važiuojam arčiau Lenkijos sienos ir perkam puikias lenkiškas)

Iššūkis – emigracija? 

Delfio antraštės skelbė, kad Skvernelis emigraciją pavadino iššūkiu, paskui Karbauskis irgi panašiai apibūdino.
Protingai pašnekėjo, visokių aktualių klausimų palietė.
O aš va nesutinku. Su apibūdinimu. Emigracija ne iššūkis, o įvertinimas ir atsakymas.
Emigrantai šitaip pasakė darbdaviams apie darbo vietas ir politikams apie korupciją.
Ir jei neklausyt, ką Skvernelis ir Karbauskis teisingai šneka, o pažiūrėt, ką mato paprastas žmogus, tai emigracija bus atsakymas abejojantiems.
Vaiką gali atimti – šios valdžios nuopelnas.
Padaugėjo biurokratų – teks gauti pažymą buto remontui iš triukšmo kontrolieriaus. Dar vienam lenktis! Irgi šitos valdžios išmislas.
O stt sugautieji iš kamerų vėl į valdiškus darbus grįžta. Dabar, dabar. 
Dar mašinas apmokestins, dyzelius uždraus, pensijas nusodrins, irgi šita valdžia kalba.
Tai kaip išspręsti tą smulkų neatitikimą, kai valdžios vyrai šneka teisingai, o gyvenimas rodo priešingai? Kuo tikėti, tv ar savo akimis?

Štai ir galvoju, emigracija nėra iššūkis. Politikams – įvertinimas, paprastiems žmonėms – atsakymas, o darbdaviams emigrantai iš viso nereikalingi jokiu pavidalu. Jiems imigrantų reikia.

Dvasingumas vietoje trylikos rakto

Dvasingumas masėms yra toks sovietų išmislas, kai protą pakeičia 50 gramų mistikos.
Sovietų laikais 13 raktas buvo deficitas. Ką viršininkas galėjo pasakyt traktoristams, kai reikia remontuot, o įrankių nėra, detalių nėra, tepalų nėra, o jei yra – tai tik prastų?
Gali pasakyt kokią nors dvasingą nesąmonę, tipo, reikia padaryt, nes esi dvasingiausias traktoristas pasaulyje, nes klastingi buržujai atims traktorių 😀
Ir viskas! Sovietikui to pilnai užtenka. Pigiau, negu pirkti įrankius. Oi, „gauti“ įrankius. Dabar dvasingumas nebelošia. Normalūs traktoriai lūžta nuo nepriežiūros, neremontuojami kirstukais, o prastas tepalas gadina brangius mechanizmus.
Dabar reikia ne dvasingų traktoristų su kūjais, o protingų su žiniomis ir mąstymu.