Žmogelis sssr ir žmogelis ES

Save laikantys mažais žmogeliais nesupranta skirtumo tarp sovietų ir Eupopos sąjungos. Sako, nėra skirtumo. Darbo nėr… Bet gi patys jau nebeina dirbt už maistą, kaip prie sovietų?!
Sovietuose galėjai išspręsti savo problemą tik atskirai nuo kitų: per blatą, pažintis, partiją. Jei tu prieš kitus.
Europoj gali savo problemas spręsti kartu su kitais: jei visu kaimu prieš vagiantį seniūną – seniūnui šakės, ir dar sekantis bus ne vagis.
Sovietai siuntė nurodymus šaliai – vienaip ar kitaip naudingus tik maskoliams. Neatšaukiamus.
ES biurokratų nurodymai tikrai ne tokie žlugdantys, plius mes galim isrinkti ne-endriukaicius, kurie gintų mus.
Bet tam reikia būti ne mažu žmogeliu, atsiskyrusiu nuo visuomenės, o žmogumi visuomenėje.
O jei nori būti molis, užsidaręs nuo kitų, tai teks palaukt, kol kiti žmonės padarys tvarką. Bet tai užtruks – be tavo pagalbos.

Klausimas apie mokamus žinių portalus

Radiocool paklausė, ar mokėtume už portalus be reklamų.
Aš ne.
Kažkaip labai keista: portalai bruka melus, propagandą, ir dar šantažu nori išmušti pinigų. Jiems visiškai sąžinė rami publikuoti horoskopus, visokius pseudomokslus, o jau korupcijos nematymas – profesionaliam lygyje.
Ne ne ne. Ne pinigų jiems, o baudžiamą atsakomybę. O rėkavimus apie žodžio laisvę laikyti sunkinančia aplinkybe.
Žurnalistas turėtų atsakyti prieš visuomenę, ir būti išlaikomas tos visuomenės. Ne verslininkų ir ne reklamų.
Aš mokėčiau pinigus žurnalistui, bet ne tam, kad jis už mano pinigus mane mulkintų.
P. S. Vieni žiniasklaidininkai jau sakė, kad jei mokėsim už televizijas, tai reklamų nebus. Beveik visi mokam – o reklamos vis ilgėja ir chamiškėja.

Aukštos valytojos

Ką daryti, jei mūsuose valytojos su aukštaisiais?
108% pasakys – mažint aukštųjų, mažint studentų…
Bet mes kiekvienas atskirai – individai ir asmenybės, giliai mąstantys ir gardžiai valgantys – gi suprantam, kad viskas yra absoliučiai priešingai!
Tai ne išsilavinusių žmonių per daug, tai išsilavinusių verslininkų trūksta! Vargu ar gali erelis verslininkas po vidurinės užsidirbti iš technologijų ar sudėtingesnės gamybos. Kad žmonės su aukštaisiais pritaikytų žinias ir lavintą protą.

Interjero duslintuvas

Šiaip tai keista.
Sienų lygumas – ar kam svarbu tie milimetrai? Ką švečiai lanko – jus ar sienas? Gal ateina ne pas jus, o pasigėrėti grindjuostėmis? Kam jūsų svečiams jūsų gimtadieniai, jei jiems terūpi plytelių kilmė – itališkos jos ar vis tik lenkiškos?
Namuose turėtų būti švaru ir jauku. Saugu ir miela. Patogu ir praktiška.
Nebent kas nors nors norės ant jums įskiepytos isterijos gerų pinigėlių užkalti. O duslintuvas prie ko? Pažiūrėkit, kaip akcentuojamas motoro balsas automobilyje. Nuo top gyr iki nei vienas kelyje – visi tik ir bando įpiršti, kad garsas svarbiausia.
Juk negali sužavėti vienu ar kitu inžineriniu sprendimu: nes, visų pirma, jokių naujovių, o visų antra – žmonės tiek nusilavinę, kad net tą, ką žinojo apie makfersoną, ir tą pamiršo.
Štai ir kelia isterijas, dėl interjero madų ir duslintuvų. O mes, minia, mokam gražius ir didelius pinigus, bet važinėjam eurobox´ais ir gyvenam operacinėse.

Kaip skaityti daiktą, panašų į delfį?

Pvz vežėjų protestas prie ambasadų. Perskaitytum žurnalistų versiją – ir savo galvos sveikumu suabejotum, kaip fūristai piktinasi didėjančia alga.
O va paskaitai komentarus – ir visa kas stoja į vietas. Mitinguotojų dešimtinė, plius visi pažįstami, vienas vadybininkas ten fūristų kraują siurbė, kitas kitur, trečias su lūžusia koja liepė važiuot…
Pats žurnalistas kukliai nutyli apie protestuotojų kontingentą, nors tas pats daiktas, panašus į delfį, rašė tą istoriją apie tą vadybininką ir istoriją su lūžusia koja.
Išvadų nebus, nes trūksta tyrimo medžiagos, kuri surinkta ne pagal procedūras, o ir komisijos nariai dėl interesų susitrumpinimo izoliuoja laidus.

Sovietiniai multikai

Tada augom su jais. Žiūrėjom, laukdavom, va ir dabar vis pamatau, nes sovietinius rodo ir rodo.
Ir pamačiau vieną dalyką, kurio anksčiau nemačiau.
Jie ten šiukšlina, kur stovi; visi, ir geri, ir blogi. Spjaudo kauliukus, mėto kur pakliūva. Katinas Leopoldas nudažęs savo namuką tuščią skardinę švyst per petį savam kieme…
Rusiškas mentalitetas, kaip mato, taip ir piešia.

P. S. Liolikas ir Bolekas: to pačio laikmečio, ką tik mačiau seriją, kaip blogai yra šiukšlint, ir kaip reikia sutvarkyt.

Vaikai, mes ir mūsų Tėvynė

Vis dažniau pasigirsta, kad mūsų vaikų priežiūros imsis valstybė.
Tai yra tėvų, kurie nėra auklėjimo profesionalai, pareigas prižiūrės tie, kas gavo darbą.
O jei tėvai pabars ar užplos per užpakalį – vaiką uždarys į vaikų namus.
Ir visa ta tėvų priežiūra priklausys nuo žinybinių ataskaitų – reikės gi darbą parodyti, o pas asocialius gi neis, bo gali per makaulę susiveikt, pas verslininkus irgi neis, nes iš darbo užsidirbs, tai ką darys?
Bet ne tai blogiausia.
Yra du dalykai, kurie rimtai gąsdina.
Pirmas – mūsų Tėvynė sako, kad privalo fiziškai dalyvauti mano šeimos gyvenime.
Antras – būriai besmegenių, kurie pritaria tam.

Pauliau Vitkau, nešiukšlink pašto

Ir kitiems linkedynams – būkit žmonės, nesirodykit akyse.
Nenoriu net žinoti, kas per šlamštas linkedynas yr, jei jau ten net neprisireginus siūlo „unsubscribe“.
Jei rasiu adresą, kur galima skųsti spamerius – visi vadybininkai eis ten.
Paskundei spamerį – išgelbėjai mažą dalį interneto!
Gal net reikėtų sakyti – sumedžiojai spamerį?
Sumedžiojai spamerį – Tėvynę išvalei!

Ar yra Rusijoj gerų žmonių?

Kadangi suinteresuoti asmenys teigia, kad Rusijoj bent 20 mln gerų žmonių tikrai tikrai yra, tučtuojau patikrinkim teiginį.
Pagal ką žiūrėsim gerumą? Pagal jų pačių žodžius? Nerimta.
O pagal juos pačius? O, rimčiau.
Įsivaizdinkim: tvarkinga šeima, švarus kiemas, tvora nudažyta, geros algos, su kaimynais sveikinasi, šunis myli – visi požymiai, kad jie geri žmonės!
Bet jei jie pitbulius šeria bomžais? Paleidžia šuniukus, tegu susiranda mėsytės?
Štai – blogas veiksmas svarbiau, negu gera išvaizda. Tokių gi gerais žmonėmis nevadintume?
O jei jie sakosi esą geri, ir nedaro nieko blogo?
Tipo, žiūri, kaip anų kaimynų šunys plėšo bomžus ir nieko nedaro.
Tokių irgi nevadintume gerais žmonėmis.
Tai štai: geri žmonės ar ne, priklauso nuo to, ko jie nedaro, ir ką daro.
Rusija tankais samdiniais žudo ukrainiečius. Vieni žudo, kiti tyli – nėra ten gerų žmonių. Visi jie kraujyje, vieni tiesiogiai, kiti pritardami.
Šitą seniai reikėjo pasakyt. Ale vis trukdė seni šablonai. Tipo, jei yra daug žmonių, tai tarp jų turi būt gerų.
Su tais gerais bus taip:
– aš tai su tanku Lietuvon nevažiuosiu!
– nu mane paėmė tankistu, ką galiu pakeist? Užtat nešaudysiu!
– liepė važiuot, kaip nevažiuosiu?
– liepė šaudyt, kaip nešaudyt?
– tai gi patys kalti lietuviai, į mane šaudė, ir aš gyniausi!
Ukrainoj jau taip yra – jie svetimoj šaly ginasi. O tie, kurie liko Rusijoj – pritaria. Visi. Nes jei būtų bent 10 mln gerų – jie sustabdytų karą.

Amžiną atilsį Giunteriui Grasui

Kažkada užtikau vieną jo knygą ir perskaičiau visas, kiek radau. Anais, ikiinternetiniais laikais. Jau tada žinojau, kad pakartosiu.
Dabar jau praėjo gabalas laiko, ir aš nesu tikras, kad būdamas trisdešimtmetis viską supratau.
Skaitysiu vėl.
Giunteriui Grasui amžiną atilsį, o jo knygoms – ilgų gyvenimo metų.