Žiemos išvarymas atbulai
Sūnus mato kaip sninga po Užgavėnių:
– Gal mes žiemą atbulai išvijome?
Grigeo istorija
Avulis delfyje sako, kad nepriversi darbuotojo naktimis sukioti sklendes, tipo nepanašu į teisybę. Prisiminiau nuotraukas iš Vilniaus, kai fūra nupūtė troleibusą ar autobusą, nuotraukose matėsi, kad dalis stabdžių priekaboje tiesiog išmontuoti. Tai va, šalyje, kur galima priversti darbininką vairuoti fūrą mieste be stabdžių, atrasti kas sukios tą sklendę nėra sunku.
Alytaus gaisrą užgesino
Dabar būtų įdomu pažiūrėti į gaisrininkų tabelius, ar įrašytos visos valandos. Pvz nesunku įsivaizduoti, kad tabeliuose nėra viršvalandžių ar tik įstatytų leistinas kiekis, o likusi dalis apmokėta rankų paspaudimais ir ačiūvyrais.
Paveikslėlis. Pažiūrėkit kitaip
Siūlau jums pažiūrėti į šitą sąrašą ir mintimis prie kiekvienos eilutės pridėti, ką iš tos šalies pirktumėt, ar perkat, ar ruošiatės pirkti.
Nugirdau
Šventojoje nugirdau kaip maža mergaitė pasakė:
– Tai kodėl mes VAIKŠTOM, jei atvažiavom ILSĖTIS?
Pigi darbo jėga, investicijos ir šiaip
Kondensatas iš to, ko prisigalvojau skaitydamas apie biznį, investicijas, pirkdamas chinesium ar lietverslo gaminius. Nu ir dirbdamas pas lietverslininkus daug pamačiau.
Taigi sistema tokia: firma vakaruose su brangia darbo jėga užsidirba vardą. Vardas = pelnas. Tada kuria fabriką pigios darbo jėgos teritorijoj ir užsidirba iš pigesnės gamybos, bet aukodama vardą. Vat negali gerai gaminti pigi darbo jėga. Taigi nuo vardo stiprumo priklauso, kiek ilgai galėsi eksploatuoti jį pigiais darbuotojais. Toliau – smulkmenos: jei visi konkurentai irgi pigiai gamina, žala vardui nėra akivaizdi, kai kiti dar pigiau daro. Be to, galima pasodinti į pigios jėgos direktoriaus kėdę šlubą vokietį. Bet čia smulkmenos.
Dabar prie juokučio: vietiniai pigios jėgos verslininkai bando pasidaryti vardą pigia darbo jėga. Nesakau, kad neįmanoma 😀
Švietimo ministerija gerina mokslo kokybę – prailgindama mokslo metus
Klasėse karšta – JOKIA mokykla nepatikrino temperatūros klasėse, nors higienos normos aiškiai nustato, kokios yra ribos ir kaip pagal LST EN pamatuoti tą temperatūrą.
Klases vežioja po ekskursijas, jei nevažiuos vaikas – rašo dvejetą. Nu ir varo vaikai autobusuose išjungtais kondicionieriais. Tėvai tik moka, moka, moka, tai už bilietus, tai įdėt kad pavalgytų.
Programos baigtos, vadovėliai „išeiti“ ir dabar vaikus ko moko?
„Daryti vaizdą, kad mokaisi“? Pratinti prie absurdo?
Švietimo ministras – jis gi protingas žmogus, jis supranta ir žino, bet nieko nedaro?
Mūsuose visada taip: koks nors ministras privelia organinės trąšos, jį paskui nukelia nuo kėdės, o organinę trašą Švietime palieka galioti.
Ir kaip visas šitas tijatras siejasi su gerėjančia mokslo kokybe?
P.S. Juokutis: Petrauskienė tiesiog mėgsta birželio pradžią atostogauti Palangoj, kai dar masė tėvų namie sėdi, vaikų iš mokyklos laukia. Ir oras geras, ir laisviau 😉
Rinkimų juokučiai
Nesumažinom Seimo narių, nes „kris kokybė, vis tiek pakliūna tik pagal partijas ir Karbauskis turės daugiau įtakos“. Kris kokybė, kai mažiau paklius sąrašinių? Karbauskis turės daugiau įtakos? Procentaliai – tiek pat. Seimo nariai nebalsuoja, balsuoja partijos su savo statistų procentais. Galima tuos balsavimus vaidinti su mažiau aktorių. Juokutis tame, kad statistų skaičius nelemia spektaklio kokybės, kai žvaigždūnai vis viena kolūkio agitbrigados lygio.
Antras juokutis kai tėvai džiūgauja, kad jų vaikai negalės gauti vakarietiškos pilietybės. Jaunimas džiūgauja, kad užsitrenkė prieš nosį duris Harvarde studijuoti kaip vietiniai. Nu ir džiugu, kad emigrantams – savo pusbroliams, sūnėnams, dėdėms ir tetoms špygą parodėm.
P.S. Nu gerai, šitie juokučiai nejuokingi. Bent Skvernelis nelaimėjo.
ⓢⓒⓐⓝⓘⓐ ⓖⓣⓘ 
Komentarai