Kooperatyvas – utopija. Todėl, kad…
„Jos nariai įneša lėšas kapitalui sudaryti, tarpusavyje pasiskirsto riziką bei naudą pagal narių prekių ir paslaugų apyvartą su šia bendrove ir aktyviai dalyvauja kooperatinės bendrovės valdyme.“ Ištrauka iš įstatymo.
Raudonai pabrėžiau, kas viską sugriaus, vos tik narių bus daugiau, nei trys asmenys.
Pamėginkit įtikinti, tarkim, kelis šimtus narių, kad gero direktoriaus ar buhalterio nepasamdysi už minimumą 😀 Beje, prieš tai dar reikės įtikinti, kad reikia tokių pareigų 😀
Nors dėl pareigų – yra viena mintis: juk narys nė už ką nesutiks, kad kitas narys taptų buhalteriu, ir tvarkytų JO pinigus, jau geriau pašalietis 😀
Betgi, jei jau yra valdyba, kuri tenkina bent jau dalį narių, tai kita dalis aktyviai kovos prieš 😀
ⓢⓒⓐⓝⓘⓐ ⓖⓣⓘ 
Įstatymas idealistinis – jame tikima žmonių tarpusavio supratimu ir paasitikėjimu. Deja, gyvenimas yra kiek kitoks. Ne veltui gyvenimo problemoms spręsti sukurtas Baudžiamasis kodeksas 😉
Kitose šalyse lyg ir veikia kooperatyvai… 🙂
Kita vertus, jei žmonėms nepavyksta susitarti – prastas kooperatyvas. Jeigu norit, rašykitės pačius griežčiausius įstatus, būkite direktoriaus, buhalteriais ir t.t. rotacijos principu. Kodėl viskuo turi rūpintis valstybė, ypač jei ja nepasitikima?
@CGedas – kooperatyvas yra pačių narių reikalas, valstybė rūpinasi tik baudžiamuoju kodeksu, jei jau betvarkė pasiekia teismų lygį 🙂Bėda tame, kad žmonės sunkiai suvokia, kaip susitarti 🙂 Ypač, kai visi manosi esą super turbo ekstra ekonomikos ir vadybos specialistai 😀
Tą patį ir turėjau omeny. Žmonės turi patys išmokti spręsti problemas, kad ir, pavyzdžiui, sugebėt susitart.