Apie laimę

Žmonės iš esmės yra laimingi, tik patys to nežino.

1000 lnk lenktynės

Žiūrėjau. Kritikams nepatiko, o man visai nieko. Tik tos neaiškios mašinos trukdė. Kažkokiais lipdukais apklijuotos, kur policija žiūri?! Kažkokius žmones rodė su kombinezonais, gal darbininkai? Fuuu!
1000 km lenktynės, įsikalkit į galvą, yra meninis gražių kojų trumpais sijonais vaikščiojimas po sceną, priešais nuobodžiaujančią 100 žmonių grupę.

P.S. Kaimynui irgi patiko, sakė metų cinizmo rekordą lnk sumušė: kai baigė lenktynes, tai atviru tekstu pasakė „pagrindinių kelių ten sportininkų nebėra, tai ir lenktynes tęsti nebėra prasmės“. Tipo ten kiti – dėmesio neverti, žemos kastos mėgėjai.

Miestiečiai kaime

Keletą kartų teko skaityti miestiečių nusiskundimais provincija. Tipo, tamsūs, neatvirauja, ir šiaip balvonai.
Tai kaip ir sumaniau pažiūrėt atidžiau ;)
Atvaro toks Miestietis kaiman – pilnas onoro ir naujų istorijų. Nenutylantis pamokymų ir atviravimų šaltinis. Visada kaime atsiranda tų, kuriems kaip musėms medus tokie miestiečiai, juk įdomiau pletkint, negu, tarkim, dirbt. Tai va tokie ir apspinta miestietį. O kai tas istorijas baigia – ir šitie išsiskirsto ;) Ir lieka Miestietis godoti, kaip tamsūs kaimiečiai jo, išmintingojo atviraširdžio ant rankų nenešioja, kaip kaime tamsu ir nėra teatro, į kurį jis galėtų nevaikščioti ;)
Betgi yra ir kitų kaimiečių. Linksmų, sąmojingų ir draugiškų, išradingų ir darbščių. Bet tokie neturi laiko plepiams, neturi noro atviravimams ir nemato prasmės klausytis pamokymų, kaip gyventi :) Norit su tokiais bendrauti? Jokių problemų! Dvidešimt metų aukite vienam kieme, kartu bėdose ir džiaugsmuose, darbe ir poilsy. Ir priims kaip savus :)
P.S. Tuščias puodas garsiai barška.

Įstatymai

Aš apie dviratininkus :D Visi jau viską pasakė, nėra ko pridurti. Seimas, beje, jei iš tikro rūpintųsi dviratininkų gyvybėmis, tai uždraustų dviračius visiškai, rengtų masines kratas dviračių surinkimui ir naikinimui, o dviratininkus sodintų į kalėjimus – jei jau nesirūpina savo gyvybe ir sveikata…
Beje, jei valstybė šitokiais kinietiškolemputiniais būdais rūpinasi mano sveikata ir gyvybe – kodėl aš turiu mokėti už gydymą, jei gydausi įstaigoje, išlaikomoje už mano pinigus?! Mįslė! Vienok… :D
Ir dar – pagal statistiką, tai vairuotojų žūva dar daugiau! Ar nepadidėtų jų saugumas, jei kiekvienas vairuotojas ant mašinos uždėtų po vėliavėlę, po kokį melodingą garsinį signalą, ant kaktos lemputę o ant riešo – dviratinį skambutį? :D
P.S. Nesakau, kad žinau, bet, mano durna galva, tai tą lemputinį įstatymą priėmė taip: prisiminė seimūnai, kaip jiems varguoliai su dviratukais maišosi po leksusų ratais, tai ir nutarė pagąsdint… Ko jie lenda į akis žmonėms?! Kažkaip taip spėliočiau.
P.P.S. Įstatymą visiškai legaliai policija viešai nutarė pažeidinėti! Dzin jiems taisyklės, vat nebaus dviratininkų, nes jei geri, o įstatymai – nieko, palauks :D
P.P.P.S. Ačiū policijai už supratingumą. Nuoširdžiai.

Grįžau iš ateities

Kol mokslininkai bando nusiųsti daleles į praeitį – mes nesnaudžiam irgi. Štai aš grįžau iš ateities, ir nieko, Nobelio premijos nereikalauju, neprašau, nereikia. Ir Šnobelio premijos nereik :D
Vis tas kuklumas :D
O dabar – kaip viskas vyko: mačiau ne visą ateitį, o tik tą dalį, kuri susijusi su važiavimu automobiliais.
Įsivaizduokit tokį kelią, kelias nei platus, nei siauras, nei itin geras – didžioji dalis rajonų tokiais sujungti. O štai sankryžos… Sankryžos – turiu omenyje bet kokį to kelio susikirtimą su bile kokiu šunkeliu. Sankryžos su saugumo salelėmis, visos. Jau pažįstamas greičio ribojimas iki 70 km/h prieš sankryžą … Ir už jos 70 km/h. Kam? Ma, žmogui iš praeities, to nesuprast.
Tai štai ateities vaizdelis, kai jau nupasakojau vaizdą: nuo ženklo „apribojimų pabaiga“, esančio už pravažiuotos sankryžos, jau galima nesunkiai įžiūrėti skaičius ant sekančio ženklo „greičio ribojimas 70“. Už kitos sankryžos – nuo „apribojimų pabaiga“ vėl matosi „70“.Tai va taip va važinėsim ateity :D

Tirai

Dešimt šūvių – penki litai. Taikiniai – skarbonkės. Šautuvai – gali būti net be taikiklių. Vienas tiras, spėju, šautuvėliais akmenis skaldė.
Nu ir kas? Ogi nieko, toks standartinis lietuviško verslo veidas. Tegu vaikai pripranta :-D

Apie gąsdinimus frankenšteinais

Laivai jūrose – virinti. Dujotiekiai – virinti. Katilinėse katilai – o ten slėgis, karštis – virinti. O štai mašinų virinti negalima, nes nepatikima?
Uždrausti, uždrausti, uždrausti, uždrausti…
O gal buvo galima tiesiog tokias virintas iš kelių gabalų – žymėti, kaip virintas, ir virinti kaip virina katilus? Paruošimo virinimui aktas, siūlės tikrinimas – ir į tos mašinos bylą įsegti dokumentai, kaip virinta, kas virino ir kas atsakingas. Gal žmogui neblogai toks pasirinkimas – jei jam bus pigiau, negu nauja mašinėlė, kuri, kaip parodė tyrimas – gali būti tikras savižudybės įrankis – kaip įrodė kažkokie tyrėjai, pažiūrėję naujų mašinėlių „saugumą“.
O mašinų gamintojai – ką, jie saugumo guru ir viską daro tik saugumui? Tai kodėl neuždraustos mašinos, kurios gali važiuoti greičiau, negu 130 km/h?!
Tai kodėl su itin saugiomis, naujomis super mašinomis padaro tokias kraupias avarijas, dar pakeliui iš sutiktų automobilių ir žmonių darydami faršą? Gal mes neteisingai suprantame saugias mašinas?
Kur statistika, kur būtų galima pažiūrėti arklio galių ir avaringumo santykį? Kur statistika, kaip atrodo senų mašinų ir naujų žalos dydžio santykis? ;)

P.S. Kažkokių fantazijų jūra, šitos kalbos apie saugumą. Jei sušaudymo grėsme išimtume visus stabdžius iš visų mašinų – manot, kad visi užsimuštų? Nė velnio. Sparnų, buferių ir durelių pridaužytų prūdų prūdus, o po to nieko, važiuotume sau dir dir dir po truputėlį, iš lėto ir atidžiai, telefonu nekalbėtume, be reikalo nevažiuotume ir net kuro taupytume :D
O reikėtų gąsdinti štai kuo – kai vairuotojas mano, kad jo mašina saugi. Tai pavojingiausias dalykas.

Proletarai ir įvaizdis

Būti darbininku – ne garbė, ne lygis ir ne pasiekimas: pažiūrėkim žiniasklaidon – ereliai verslininkai, jaguarai, pupytės, sąskaitos ir milijonai.
O ir vaiką pasiimti į garažą – ne saugu, ne švaru ir vaikų teisių pažeidimas.
O į darbą – dar ir įmonę uždarys, nubauduos ir ir išmes iš darbo. Kas, iš principo, yra teisinga. Vaikams ne vieta ten, kur vyksta darbas.
Štai dar ir todėl darbininkų trūksta. O tie, kuriuos moko profkėse (pavadinimas „profkė“ irgi nerodo susižavėjimo) – nesukinėjo varžtelių su tėvais garažuose, neardė birbynkų ir nekonstravo dviračių. Jie, aišku, išmoksta, kurion pusėn varžtą sukt, bet…

Linksminamės po rinkimų

Visada įdomu žiūrėti rinkimų rezultatus. Pralaimėjusiųjų nuotaikas, pareiškimus.
Ypač žavi nustebimai.
Kas tame žavaus? Štaigi tataigi imkime pavyzdžiui kandidatą, kuris žadėjo laimėti. Rimtai tuo tikėdamas. Jis protingas, išsilavinęs, patyręs žmogus. O paskui ima ir nustemba.
Jis dėjo visas pastangas surinkti kuo geresnę komandą ir tyrė visuomenės nuomonę įmanomai geriausiais būdais. Bet nustebo.
Štai tas ir juokinga – prisisamdo pataikūnų, prisiperka palankių tyrimų ir paskui tuo patys patiki :D
Melagis, kuris labiausiai apgavo save :D
Gerbiami kandidatai, jei jus stebina rezultatai – tai nekandidatuokite toje šalyje, kuri jums svetima ir kurios jūs nepažįstat.

Moteriškas jautrumas

Vyrai stuobriai. Va, vaiką vesdavau į darželį ir palikdavau vyriškai – be jokių ate, išsiskirdavom paprastai ir jau bėgdamas grupėn vaikas ruošėsi žaisti.
O dabar auklėtojos, jautrios mylinčios moterys, sutvarkė reikalus: reikia vaikui atsisveikinti, mojuoti per langą, pora bučkių ir nuo tų visų jautrumų vaiką palieku ašarotą.
Štai toks vaizdas moterims įprastas, suprantamas ir teisingas. Vyrai stuobriai – ką jie supranta ;)