Retorika

Ar gali neadekvačiai save vertinantis žmogus adekvačiai vertinti aplinką?
Ne, kažkas ne taip.
Turbūt geriau šitaip:
Ar gali neadekvačiai save vertinantis žmogus adekvačiai vertinti aplinką!
Dabar geriau ;-)

Bet tai kai yra, a!

Štai pasijungiu pažiūrėti vaiko dienyną, pažymius, na ten gal kokią žinutę auklėtoja parašė, ir ką matau? Reklama! Nu bet aš neturiu to egzaminų centro nuolaidų kortelės, nepasirašiau jokio prašymo siuntinėti reklaminius brukalus, ir ko jie lenda? Obentva vadybininkai!
Skubiai reikia adreso, kuriais būtų galima skųsti brukalų siuntinėtojus, būtų gerai paprašyti ir mokesčių inspekciją kainas patikrinti. Dar ir darbų saugos specialistams parodyti, kaip jie darbe be šalmų vaikšto!

Emigrantų pinigai

Lietuvoje emigrantų pervedimai sudaro bene 5% BVP.
Pagalvokit, koks būtų tas BVP, jei visi tie žmonės dirbtų Lietuvoje? Juk ne tik mokesčius mokėtų, bet ir kurtų, gamintų tą patį BVP.
Bet tam reikia, kad Lietuvoje būtų bent šioks toks verslas. Visai ne tai, kas dabar vadinama verslu.

Apie emigrantų tėvus

Štai atsiųs pinigų emigrantai tėvams, tik pykšt valdininkai ir nuims jiems pašalpas bei kompensacijas.
Už sutaupytus pašalpoms pinigus valdininkai galės išsimokėti premijas, pasiimti otkatais, įvykdyti nuosavus projektus ar šiaip pieštukų prisipirkti.
Štai ir gausis, kad emigrantai pinigais valdžią remia.

Apie emigraciją, darbo vietas ir verslą

Emigravusieji išsivežė ir darbo vietas. (žr. pr. įr.)
Tai reiškia, kad mūsų verslas yra didvyriškas!
Geriau užsidarys, negu algas kilstelės tiek, kad darbininkai nebėgtų.

Apie emigraciją ir darbo vietas

Emigravusių skaičius – šimtai tūkstančių. Turėjo likti milijonas laisvų darbo vietų!
Betgi…

Valstybės veidas – žiūrint paprasto žmogaus akimis

Įraše paminėti veikėjai neegzistuoja realiame gyvenime, nebent jūs patys tokių pažįstate. Bet tai jau visiškas atsitiktinis sutapimas, neturintis jokių sąsajų su realybe.

Paprastas pilietis mato valstybę valdininkais. Štai, sakykim, koks tai valdiškas asmuo be jokio kratos orderio ateina tikrinti, ar tau duos pašalpą – pasiknisa spintose, stalčiuose, apžiūri baldelių ir tapetų kainą, kad paskui savo kabinete galėtų apkalbinėti su kolegomis, ką turi tas ar anas. Tai ir valstybė žmogui atrodo tokia asmeniška.
Arba gauna pašalpą. Paskui turi atidirbti – be jokios darbo sutarties, nelegaliai, be draudimo, be soc. garantijų. (Jei pats paprašytų kaimyno padėti – gautų baudą už nelegalų darbą). Plius tą „atidirbį“ skirsto koks nors valdiškas asmuo, kuris jau nuo mokyklos laikų teturėjo savimylos talentą ir truputėlį pagiežos. Irgi žmogus mato valstybės požiūrį į save.
Paprastas žmogus mato valstybę ir kitaip: verslininkai-valdininkai akivaizdžiai, net nesislėpdami, elgiasi kaip ereliai (ne žmonės), ir nieko. Teisėsauga irgi jų pačių. Tada valstybė žmogeliui neturi konkretaus asmens veido, bet turi aiškius antižmogelinius įrankius.

Tai gerai, kad Lietuvoje taip nėra.

Ankstesnio įrašo tęsinys

Jei bėgi nuo savęs – ar gali gyventi savo gyvenimą?

Apie pasiekimus

Jei labai skubėsi, visada suksies maksimaliai, sieksi daug ir dabar – gali gana toli nuo savęs nubėgti.
Visai, aišku, nuo savęs nepabėgsi – gyvenimas karts nuo karto grąžins. Su pastuksenimais.

Apie ekspromtus

Sunku save nustebinti. Bet tikrai sunku tada, kai jau save nustebini.