Category Archives: pamąstymai

Apie protingesniųjų komentarus po rinkimų. 

Na, vaizdelis ne naujas, gudrūs miestiečiai tyčiojasi iš likusios Lietuvos runkelių balsavimo.

Šiaip normalu, nieko neįprasto, šitokiu būdu britų miestiečiai taps anglų miestiečiais. Ten irgi tyčiojosi iš kaimiečių, tik dar besižavint savo humoro subtilumu. 

Štai ir mūsuose miestiečiai atsistojo prieš kaimiečius. Geresniam dialogui ir gilesniam supratimui 😀

Reklama

Gyvenimas yra pasakiškas

Rimtai.
Jei žiūrėt pagal esminius principus  gyvenimas neabejotinai yra pasakiškas:

yra tik dvi pusės, juoda ir balta, gėris ir blogis. Ir tarpas tarp jų – tie, kam skirti horoskopai ir kas nedaro nieko.
Pasirinkęs juodąją pusę gauni valdžią ir jėgą iš karto. Ir tik dabar – jei nebūsi vis juodesnis, bet kada atsiras kam dar labiau reikia galios. Įprastai blogis neturi palikuonių, arba jei turi – tai jie nepakankamai juodi, kad paveldėtų. Juodojoje pusėje valdžia ir galia ne perduodamos, bet perimamos.
Gerieji ryškiai nuobodesni. Ir jų galia nė ta jėga, kuri iš karto matosi žurnalų viršeliuose. Užtat gėrio kelias veda į kažkur.
Šis bei tas, kai pagalvoji…
Ale sunku gi…
Kaip pasakoj! 😀

Atradimas

Che, po ilgiausių beveik minutės apmąstymų supratau, ko gi trūksta Lietuvai ir pasauliui.
***(Ne taip sunku pasaulį gelbėt, pasirodo) 😀 ***
Demokratija? Atsakomybė? Laisvė? Ar visas bile kokio ilgumo sąrašas?
Ne. Ogi trūksta mums, bičiuliai, garbės.
Net trūksta garbės supratimo 😀
(Nes asmuo, išvogęs įmonę, palikęs pora šimtų be darbo, bet už tuos pinigus susikūręs sau gerovę ir keliems samdomiems mokantis algą, 10% geresnę nei vietos vidurkis atrodo mums garbingas 😀 O ką, sveikinasi, nesispjaudo, džipas pusbrangis nu ir šiaip valdžioje) 😀
Net trūksta pagarbos garbei, ant tiek nuvertėjusi sąvoka, kad atrodo nereikšminga 😀

O kur pasaulio gelbėjimo planas, klausiate? Nėra! Garbės nesuplanuosi. Nepagaminsi ir gali tik prarast. Arba išoperuot visai šaliai, kaip sovietai visai sovietijai garbę pavertė kažkokiu jovalu: sovietams ir vagys garbingi, ir kalėti garbė, o jau būti nemokytu ir didžiuotis, kad litiraturos givenimi neraike – garbingumo viršūnė. Ar bent jau viršūnėlė.

Arba mus pakeis kita karta, kuri užaugs garbinga, arba šakutės visam mielam pasauliui.

Toks va mano pasaulio gelbėjimo planas 😀

Fantazija tire, arba ko nenupirkau už per didelę kainą

Prie jūros atostogavom su blynais po 2.40 euro ir už 10 šūvių iš orinuko mokėjom po 3 eurus.
Taikiniai – alaus blešinės.
Bent jau „mūsų“ tiro šautuvėliais akmenys neskaldyti, pora ir visai neblogų buvo.
O kas liko atminty? Supernuobodžiaujanti pardavėjo mina? Taikiniai, kurie iš išvaizdos neveikia nuo senumo?
Šiaip šovinukų kaina – 7 eurų 500 šovinukų dėžutė. Tiro sezonas – pusė metų, galima būtų peiliuku ar dilde pridrožt naujų taikinių, jei pirkt gaila. Bet verslininkui trūksta susidomėjimo savo veikla.
Jei už didelę kainą gaučiau įspūdžių – išloštų ir tas verslininkas, ir kurortas, kuriame už pinigus perku įspūdžius, ir aš.
O ką, jiems sunku sumąstyt prispausdint taikinių ir pardavinėt po 10 centų? Užkaltų trigubai ant popieriaus ir susidomėjimą ant gatvės. Bet niekas taip nedarė, viskas veikia kaip pernai, o kažką naujo sugalvoti fantazijos trūksta.
Aš kaimietis ir taip perku pašaudymą į blešines, jis kaimietis tas blešines ir pardavinėja, kai daugiau nieko negali.

Manot kitur kitaip? Tiras tik pavyzdys. Verslininkui nerūpi kaip ir ką parduoda, mums nerūpi, kaip ir ką perkam, kažką naujo galvot nėra reikalo, nes ir taip viskas veikia.
Štai kodėl mes esam žiauriai gili provincija. Kaimų kaimas be vaizduotės 😀

Sugriovė nesugriovė pramonę nepramonę

Galimai būtaisiais laikais įvyko toks ar kitoks, bet procesas.
Schema tokia:
akmens amžiaus gentis, užkariauta ankstyvojo akmens amžiaus barbarų, išsilaisvino. Ir su visa pažangia akmens kirvukų pramone pakliuvo į normalų geležies amžių.
Vietoj visagenčio akmenų padaužymo dabar negamina nieko. Akmenų pasauliui nereik, o mūsiškiai herojai daugiau nieko nemoka.
Dabar dėmesio, klausimas:
ar galėjo sugriūti pramonė, kurios, iš esmės, ir nebuvo?
Aišku, patys didvyriai akmenų padaužymą laiko pramone, nes gi visi tąsė akmenėlius ir kitaip kažką veikė.
Bet mes gi suprantam?

Kodėl: lietkomentatoriai

Kodėl taip lengva lietuvių komentatorius taip lengva vadinti niurgzliais ir nepagarbiais?
Dėl to, kad visus lietžiniasklaidos herojus mala į miltus?
Taip!
Tai yra, ne!
Tiesiog lietžiniasklaida nerašo apie tuos, kuriuos tauta gerbia, kuriuos girtų ir kuriais žavėtųsi.

Kas yra geras tekstas? Pyragas? Automobilis?

Kai kas sako, kad gerumo neišmatuosi, tai tiesiog meluoja. Atsakymas visada yra.
48!
Supratot?
Ne?
Neaišku KO 48? 😀
O tai pagal ką gerumą matuojat?
Pagal rašymo laiką? Gramatines klaidas? Mažmeninę kainą? Maistinius dažus? Kaimyno pagyras? Perpublikavimus delfyje?
„Geras“ nėra matavimo skalė, tik matavimo vienetas. Ir jei matuojat gerumus nesusitarę pagal ką, tai suprantama, kad nesuprantama!
Tekstą rašiau 48 mėnesius! – Oho!
Pyragas 48% iš naftos! – Fui!
Automobilis turėjo 48 savininkus! – ?! {∅@㎅㎓}!!!
Visada yra viskas paprasta, tiesiog nesinori keltis ir padaryt.

Ai, vis tiek pasakysiu

Vis skambinėju statybinių prekių pardavimų vadybininkams.
Esti ivairių.
Pvz sakai „atvažiuosiu prekių pats“ o tieji į kainą siūlosi įskaičiuot kilometrus. Tikrai taip buvo 😀
Viena rūšis vadybinkų iki šiol nieko man nepardavė. Tokie savim pasitikintys, iškalbūs, išlavinto balso, patyrę „vilkai“, kurie leidžia sau klientą išjuokti „niekas taip nedaro“, „jūs ne specialistas“.
Ir, žinokit, tai ne skundas.
Asmeninė patirtis rodo, kad tokių firmių skelbiamos mažos kainos tėra iškaba. Nuėjus į šalimais esančią parduotuvę galima gauti pigiau.
Ir pabaigai sistema tokia: skambini firmai, išgirsti tokį profesionalą ir dėk ragelį. Sutaupysi laiko, pinigų, nervų ir dyzelio.

Su praėjusiom šventėm!

Rusakalbis delfis sveikina Lietuvą su Mindauginėm, štai geriausi komentarai.
Ar manot, kad tai nėra išpuolis prieš Lietuvą ir Lietuvos rusakalbius?

Dėl viso pikto skrynią šoviau.Delfis sako, kad neatsako už komentarus (būtų juokinga prisiimti atsakomybę už tokius komentarus), tai neturėtų būti nelegalu.

Skrynios šūvis

Skrynios šūvis

Apmąstymui

Dar nepriėmėm pabėgėlių, o jau yra nauja mintis.
Na, mintis sena, bet naujas rūbas dar nematytas.
Pabėgėlius, tuos, kurie nesiruošia mokytis kalbos, dirbt ir įsiliet apibūdina kaip:
nenorintys integruotis.
Anksčiau taip aiškiai neįvardindavo.