Category Archives: pamąstymai

Hmmmm…

Norit išsigąst? Lėta baime, kuri ima vis labiau, kuo labiau galvoji?
Tada prašau toliau, arba galit uždaryt naršyklę 😉
Pamačiau mokyklos 2% paramos ataskaitą. Ten įrašyta… Manot kažkas papildoma?
Ne – vandens tyrimai.
Šakės, jei ne tėvų pinigai – valdiškai įmonei spjaut ant vaikų sveikatos, nes steigėjas – savivaldybė neduoda tam pinigų.
Baisu. Šiaip jau.
Dar ne viskas – o kam DAR neduoda?!
Čia dar ne gąsdinimo pabaiga.
Baisu, kad ničnieko negali padaryt. Valdininkas veikia pagal įstatymus.
Pagalvokit – valdininkas dėjo ant vaikų sveikatos, ir ant tėvų nuomonės, ir ant bet ko, nes elgiasi pagal įstatymą. Ir niekas nieko jam nepadarys.
Niekas!
Kas čia baisiausia?
Matai, kaip tave apvagia valdžia su namo renovacija ir gali padaryt nieko. Matai, kaip vaikus šaldo mokyklose ir gali padaryt nieko. Valdininkai dėjo ant vaikų – ir niekas nieko.
Kokioj santvarkoj gyvenam?
Va, kas šiurpu.

Reklama

Šiukšlės galvose

Keista, bet emigracijos idėja mūsų galvose tapatinama su trėmimais ir genocidu.
O juk emigrantai didžiąja dalimi sveiki, gyvi, turtingesni, vaikams aprūpinę ateitį ir įgavę proto.
Laisvės sąvoka – menkinama „jei turi šeimą ir darbą esi vergas“. Kai šeima ir darbas suteikia laisvę kurti, ir net kurti tą pačią laisvę. Čia, beje, sovietų įdirbis, jie su šia akivaizdžia idėja, paremta šeimos įrodymais, skiepijo mintį, kad tik komuniagos suteikia „laisvę“ 😀
Darbo vietos = gėris. Čia naujų laikų šiukšlė galvose. Jei darbo vieta suryja darbininko laiką ir priverčia jį gyventi žemiau skurdo ribos, kad net mokesčių mokėtojams reikia remti privatininkų darbininkus, tai čia ne gėris. Čia ne darbas, ne vieta, kur galima užsidirbti.
O, pats sau prieštarauju?! Darbas tai gerai tai blogai?! Būtent. Taip ir yra. Čia sovietų „darbai“ buvo visi vienodi: vienas su kastuvu, penki žiūri, ir visi vagia 😀
Šiukšlės praktiškai visos su etiketėmis, galit paieškot, kas autorius vieno ar kito mito. Vienas šiukšles kuria sovietikai, kitais politikai, trečias reklamistai, ketvirtas darbdaviai.
Tiesiog patys pergalvokit paprastus dalykus. Paprasčiausius, kurie iš pažiūros yra patikimi 😉

Atidirbt už pašalpas! 

Tiems, kurie sutinka, kad už pašalpas reikia atidirbt, siūlau vystyti idėją:
atidirbt už šildymo kompensacijas, mokestines nuolaidas, už nemokamą mokinių maitinimą, už nemokamus ar nupigintus verslo liudijimus, už bet kokią piniginę paramą ar privilegiją!
Nes, iš esmės, visa tai irgi yra pašalpos iš mokesčių mokėtojų kišenės.
Bet svarbiausia, kad verslininkai ir įmonių savininkai atidirbtų už europines pašalpas. Gavai milijoną – čiumpi šluotą ir pirmyn nuo ryto iki kito šimtmečio.

Mėgėjai, kokybė, pinigai

Gerai – greitai – pigiai trejybės dėsnis yra kaip koks realybės pagrindas. Visaapimantis ir neklystantis.
Todėl ir reikia patvirtinančių išimčių 😉
Įprastai autoremontą patikim meistrams. Kaip ir statybos darbus. Mokam dvigubą medžiagų kainą, ar net daugiau.
O jei patiems, mėgėjiškai prasisukt? Arba darysim perpus pigiau, arba galėsim naudoti geresnes medžiagas.
Lieka kokybės ir laiko klausimai: betgi eilės pas automeistrus ar neprižiūrėtų statybų kokybė sufleruoja, kad…
Su automeistrais aišku: pakeitė rankinio vidurinį trosą ir nepaliko laisvos eigos svirtelėse! Jie tai padarė tyčia, nemanau, kad meistriukas galėjo suklysti. Taigi sumokėjau pinigus, sulaukęs eilės ir turėjau pasidaryt pats? Po generatoriaus remonto – tas pats, teko pačiam pasidaryti įrankį ir bandyt gelbėt generatorių nuo išmetimo. Gal geriau iš karto daryt pačiam? Sutaupyčiau ir pinigų, ir laiko, ir kokybę gaučiau geresnę.
Išskyrus ratų suvedimą galiu pasidaryt beveik viską. Ne blogiau ir ne itin lėčiau.
Statybose yra kitaip. Ten nereikia daug žinių, reikia įgūdžių.
Kebliau, bet nėra neįmanoma.
Galų gale – jei būčiau samdęs, turėčiau perpus mažiau.
Kokybė?
Gerėjanti 😀
Armavimo kokybė ryškiai pasitaisė, kaip išmokau idealiai maišyti košę. Specai daro iš akies, aš gi nemoku. Bet elektroninės svarstyklės už 3 € leidžia maišyt idealius mišinius iš pirmo karto. Nesvarbu, kiek reikia.
O idealaus tirštumo košė ir limpa, ir dengia, ir nesitaško. Ir maišymas, kai nereikia permaišyt – pataisyt, laiko daug neužima. Tik va kol atrandi, juk tokio patarimo negausi! Kas taip dirba?! 😀
Ir trečias dalykas – tas perdėtas lygumas. Kam jis? Yra statybos inspekcijos nustatytos ribos, ir jei rezultatas telpa – kam švaistyti laiką ir lėšas?
Kaip su grindim: esu matęs grindis iš tyčia nelygių lentelių. Tai yra lygių, bet ne per daug. Nuostabu vaikščioti basomis, įdomu žiūrėti, o valosi ne prasčiau. Plius ąžuolas geriau už laminatą. Ypač, kai gavosi pigiau! 😉
Pradžioje minėtos trijulės dėsnis ir veikia, ir neklysta, ir nesiruošiu nuginčyt.
Bet kartais galima pasinaudot išimtim 😉
Ne už pinigus, aišku 😀

Atstumas tarp žiniasklaidos ir žurnalistų

Dėl aiškumo, dėl šapo įžiūrėjimo svetimoj aky, imsiu anglišką pavyzdį.
Juolab paplitusios klišės gerokai paspartins dėstymą.
Mintis: profesionalūs žurnalistai nereiškia tinkamos žiniasklaidos.
Todėl kad:
Agliškų žurnalistų darbo kokybė visa galva aukštesnė už mūsų Gūgelių Transleitūnų ir Triklaidžių Antraštaičių. Vienas dalykas – daugelio metų tradicijos, kitas – pinigai, kurie ten sukasi, ir atranka iš gerokai didesnės populiacijos.
Bet prieš brexit žiniasklaida visiškai susimovė.
Totaliai, ir pasekmės ohoho.
Eilinis kaimo balsuotojas, eidamas daryti brexit, manė, kad balsuoja prieš emigrantus. O pinigai, kuriuos moka DB Europai, negrįžta. Tam balsuotojui apie tai nerašė „Londono keliu“ ar „Velso ateitis“. Žiniasklaida tam balsuotojui neparodė kas ten yra kas. Nu jis ir nubalsavo, kaip geriau.

Atskirai paėmus – kiekvienas žiniasklaidos varžtelis yra aukštos kokybės, bet surinktas mechanizmas – šiaudų krūva.

Kaip danguj, taip ir ant žemės.

Kam trūksta trigrašio iš runkelių pusės? ;)

Ekspertai, politologai ir šiaip visi surišo valstiečius, brexitą ir Trumpą krūvon. Na, šiaip akivaizdu. Gal tik Islandiją pamiršo.
Bet jau išvados! Manau, pievos. Ekspertai, konservatoriai, socialdemokratai, šiaip vadybininkai ar sostinių gyventojai niekina runkelius, kaimiečius ir angliakasius. Net viliasi atimt rinkimų teisę.
Ir šiaip visokių teorijų, viena už kitą mandresnių.
Betgi šitoj bulvienėj tėra tik keletas klaidų.
Išskyrus mirtiną puikybės (arogancijos) nuodėmę.
Runkeliai – nėra tai, ką apibūdina arogantiškos profesionalių politikų minos. Į tą sąrašą pakliūna ir statybininkai, bedarbiai, smulkūs tarnautojai. Vien tų tikrų runkelių neužtektų keist politikus.
Antra klaida: reikia ne niekinti juos, o kalbėtis su jais. Tai jie yra tauta. Labai gerai atskirianti arogantiškus biurokratus, politikus, ir algą besididinačius seimūnus. Blogai skirianti ekomoninių teorijų terminus, bet gerai matanti valstybės panieką, kai neturi kokios pažymos 😉
Žmonės nori permainų. Bet ne politikų pavardžių kaitaliojimo. Nori valstybės žmonėms. Ne pašalpų – o apginti nuo bandito darbdavio. Nori, kad valdininkai nebevogtų. Politikai nešvaistytų. Nesąžiningi valdininkai atsakytų pagal įstatymą.
Taigi runkeliai nori viso to, kas ir turėtų būti. Jau dabar.
Šiaip įdomu, kas iš ekspertų, politikų ar šiaip elito atsisuks?

Reklamistai

Reklamistai – tai žmonės, kurie daro viską, kad gamintojai dėl vartotojų kovotų ne kokybe, o pažadais. 

Apie protingesniųjų komentarus po rinkimų. 

Na, vaizdelis ne naujas, gudrūs miestiečiai tyčiojasi iš likusios Lietuvos runkelių balsavimo.

Šiaip normalu, nieko neįprasto, šitokiu būdu britų miestiečiai taps anglų miestiečiais. Ten irgi tyčiojosi iš kaimiečių, tik dar besižavint savo humoro subtilumu. 

Štai ir mūsuose miestiečiai atsistojo prieš kaimiečius. Geresniam dialogui ir gilesniam supratimui 😀

Gyvenimas yra pasakiškas

Rimtai.
Jei žiūrėt pagal esminius principus  gyvenimas neabejotinai yra pasakiškas:

yra tik dvi pusės, juoda ir balta, gėris ir blogis. Ir tarpas tarp jų – tie, kam skirti horoskopai ir kas nedaro nieko.
Pasirinkęs juodąją pusę gauni valdžią ir jėgą iš karto. Ir tik dabar – jei nebūsi vis juodesnis, bet kada atsiras kam dar labiau reikia galios. Įprastai blogis neturi palikuonių, arba jei turi – tai jie nepakankamai juodi, kad paveldėtų. Juodojoje pusėje valdžia ir galia ne perduodamos, bet perimamos.
Gerieji ryškiai nuobodesni. Ir jų galia nė ta jėga, kuri iš karto matosi žurnalų viršeliuose. Užtat gėrio kelias veda į kažkur.
Šis bei tas, kai pagalvoji…
Ale sunku gi…
Kaip pasakoj! 😀

Atradimas

Che, po ilgiausių beveik minutės apmąstymų supratau, ko gi trūksta Lietuvai ir pasauliui.
***(Ne taip sunku pasaulį gelbėt, pasirodo) 😀 ***
Demokratija? Atsakomybė? Laisvė? Ar visas bile kokio ilgumo sąrašas?
Ne. Ogi trūksta mums, bičiuliai, garbės.
Net trūksta garbės supratimo 😀
(Nes asmuo, išvogęs įmonę, palikęs pora šimtų be darbo, bet už tuos pinigus susikūręs sau gerovę ir keliems samdomiems mokantis algą, 10% geresnę nei vietos vidurkis atrodo mums garbingas 😀 O ką, sveikinasi, nesispjaudo, džipas pusbrangis nu ir šiaip valdžioje) 😀
Net trūksta pagarbos garbei, ant tiek nuvertėjusi sąvoka, kad atrodo nereikšminga 😀

O kur pasaulio gelbėjimo planas, klausiate? Nėra! Garbės nesuplanuosi. Nepagaminsi ir gali tik prarast. Arba išoperuot visai šaliai, kaip sovietai visai sovietijai garbę pavertė kažkokiu jovalu: sovietams ir vagys garbingi, ir kalėti garbė, o jau būti nemokytu ir didžiuotis, kad litiraturos givenimi neraike – garbingumo viršūnė. Ar bent jau viršūnėlė.

Arba mus pakeis kita karta, kuri užaugs garbinga, arba šakutės visam mielam pasauliui.

Toks va mano pasaulio gelbėjimo planas 😀