Category Archives: apie darbą

Aukštos valytojos

Ką daryti, jei mūsuose valytojos su aukštaisiais?
108% pasakys – mažint aukštųjų, mažint studentų…
Bet mes kiekvienas atskirai – individai ir asmenybės, giliai mąstantys ir gardžiai valgantys – gi suprantam, kad viskas yra absoliučiai priešingai!
Tai ne išsilavinusių žmonių per daug, tai išsilavinusių verslininkų trūksta! Vargu ar gali erelis verslininkas po vidurinės užsidirbti iš technologijų ar sudėtingesnės gamybos. Kad žmonės su aukštaisiais pritaikytų žinias ir lavintą protą.

Arbatpinigiai

Gerais norais kelias į pragarą grįstas.
Iki įsigalint arbatpinigių madai barmenai ir padavėjai gaudavo geras algas.
Paskui savininkai paskaičiavo, kiek jie dar susirenka – ir tiek nukarpė algas.
Barmenai ir padavėjai liko ant minimalkės ir ant klientų malonės.
Kam čia gerai? Barmenams? Padavėjams?
Aišku, patys kalti, reikėjo visą arbatą atiduoti arba neimti visai.
Nu bet gi norisi DAUGIAU 😉

Darbo našumas ir alga

Mūsų ereliai verslininkai ir kiti ekspertai tvirtina, kad vokiečių darbininkas uždirba reikšmingai daugiau, nes jo darbo našumas geresnis.
Bet ne lietuviai darbininkai blogesni už vokiečius darbininkus, tai lietuviai verslininkai kelis kartus atsilieka nuo vokiečių verslininkų. Nei dirbt nemoka, nei uždirbt.

Kaip verslas neranda darbuotojų

Kad neranda ir kodėl – šimtą metų aišku. Mažai kas benori dirbti už galimybę nenumirti iš bado.
Betgi mažai kas atkreipia dėmesį į vieną įdomų momentėlį.
Pažiūrėkit, su kokiu įsitikinimu verslas žino, kad darbininkui užtenka minimalkės! Iš kur tas įsitikinimas?
Ir toks gelžbetoninis! 😉

Apie emigraciją, darbo vietas ir verslą

Emigravusieji išsivežė ir darbo vietas. (žr. pr. įr.)
Tai reiškia, kad mūsų verslas yra didvyriškas!
Geriau užsidarys, negu algas kilstelės tiek, kad darbininkai nebėgtų.

Apie emigraciją ir darbo vietas

Emigravusių skaičius – šimtai tūkstančių. Turėjo likti milijonas laisvų darbo vietų!
Betgi…

Proletarai ir įvaizdis

Būti darbininku – ne garbė, ne lygis ir ne pasiekimas: pažiūrėkim žiniasklaidon – ereliai verslininkai, jaguarai, pupytės, sąskaitos ir milijonai.
O ir vaiką pasiimti į garažą – ne saugu, ne švaru ir vaikų teisių pažeidimas.
O į darbą – dar ir įmonę uždarys, nubauduos ir ir išmes iš darbo. Kas, iš principo, yra teisinga. Vaikams ne vieta ten, kur vyksta darbas.
Štai dar ir todėl darbininkų trūksta. O tie, kuriuos moko profkėse (pavadinimas „profkė“ irgi nerodo susižavėjimo) – nesukinėjo varžtelių su tėvais garažuose, neardė birbynkų ir nekonstravo dviračių. Jie, aišku, išmoksta, kurion pusėn varžtą sukt, bet…

Mūsiškiai – protesto taikinys

Euronews: danai ir olandai protestavo, lėtai važiuodami greitkeliais, prieš Rytų Europos fūristus, nes šieji neturi pakankamai patirties ir kelia grėsmę keliuose. (kalba persijungia to tinklapio viršuje, yra anglų 😉 )
Nesąmonė. Aišku, labai daug šoferių pabėgo nuo lietuviškų algų ir tvarkos dirbti „į vakarus“, (tipo, į vokiškas įmones), bet ir naujai atėjusieji važiavo normaliai. Po kiek laiko. Na, gal ir ne visi. Paskui dar kiti atėjo…
Juokauju.
Danams ir olandams sunku konkuruoti, tai eina per aplinkui, per saugumą.

Verslo gynėjo argumentas

Čia kur tai internete draugiškai pasiginčyjom apie verslą, ir išgirdau vieną įdomų argumentą, tipo, kad:
emigrantai į užsienį važiuoja dirbti į tokias pat privataus kapitalo įmones.
Viskas, emigracija jau kaip ir suvaldyta – jei ir ten, ir čia verslininkai tokie pat, tai emigrantai akies mirksniu grįš, kai tik sužinos, kad čia tas pats, kaip ir ten.
Be ironijos.
Juk tikrai grįžtų! 😀

Patarlė XX. fitter

Sąžinė švari – tai nors rankos purvinos.