Geriausia interneto savybė

…yra tai, kad jame 99% šiukšlių.
Žiniasklaida, leidyba ar kinas nemoko galvot ir ieškot teisybės. O internete – kur tu dėsies neieškodamas tiesos? 😉
Ir net jei ieškai tik mezgimo raštų, automobilio elektroschemų ar amžino variklio – vis tiek ugdaisi savybę atskirti melą, ir politikų, žurnalistų ar ekspertų melo mašina ima strigti.
Gaila, ne taip greitai, kaip norėtųsi 😦

Reklama

Sutinkam pagal rūbą, …

Apie idėjas. Jų tiek daug ir tokių stiprių, kad darosi baisoka 😀
Tiksliau, apie vieną idėjų pritaikymą: tai politinis asmenybės makijažas.
Štai imkim pavyzdį: pagal asmens nuveiktus darbus – grynas vagis ir banditas, bet tarkim, konservatorius (arba socdemas, krikliberalas, nacglobalistas ar bile koks). Ir kaip mes jį matome viešumoje?
Jr kas yra baisu – kaip mes jį suprantame!
Juk ne kaip banditą!
Ir net jei jo veiksmai kenkia mūsų šeimoms asmeniškai, atima ateitį iš vaikų ar tiesiog griauna šalį – jis vistiek kažkoks partietis.
Ne – ne apie neveikiančią teisėsaugą, o apie mūsų požiūrį, kuris nemato 😉

Apie istoriją, religinius karus ir trijų dešimtmečių senumo abejonę

Kažkaip istorijos mokytojai sakė, kad religija yra dažniausia karų priežastis.
Dar mokyklos laikais kirbėjo nuojauta, kad kažkas čia ne taip. Na, ne tokia sąmoninga geniali nuojauta; tiesiog nenoras tikėti šituo posakiu.
Tai praėjo 30 metų ir pagaliau suvokiau, kas čia ne taip.
Religija nėra priežastis karui sukelti. Religija yra įrankis sukelti karą.
P. S. Abstrakčiau supraskit: nacionalizmas irgi įrankis tam naudotas, ir socializmas tinka tam. Idėjos ne priežastis – o įrankis.

Įtariu klastą

O gi šaligatvio trinkelės tikrai nenuodingos?
Nes kuo daugiau miesteliuose trinkelių, tuo didesnė emigracija.

Mobilusis internetas taupo pinigus

Parduotuvėse: randi prekę kokiuose jaunukuose ar elektroturguje, čiumpi mobilų su mobiliu internetu ir klausi gūgelio, kiek gi kainuoja prekė, gamintojo prekė ir būtent tas modelis kitur arba internete.
Nuo kelių procentų iki perpus pigiau.
Neikit pirkt be interneto kišenėje!

Siūlau: žurnalistų turgus

Siūlau žurnalistų turgų, kur jie internete galėtų pardavinėti neparašytus straipsnius.
Pvz: „Meras Vardenis Pavardenis – nuostabus žmogus“ turgelyje iškabinta tema sulauktų vieno 500€ mokėjimo, ir žurnalistas už tuos pinigus parašo – publikuoja straipsnį. O straipsnis „Mero Vardenio Pavardenio juodų darbelių sąrašas“ sulauktų 15000 mokėjimų po 3€ ir visuomenė gautų tikrai įdomų straipsnį.
Galbūt galima būtų siūlyti temas, gal net apmokėtas, arba samdyti žurnalistus vienam ar kitam darbui. Demokratija įgautų įrankį, žmones turėtų galimybę išgirsti atsakymus. Žurnalistai užsidirbtų duonai ir vardą. O Vardeniams Pavardeniams bent truputį trukdytume griauti valstybę.

Kuriems kvalifikuotiems algos kils? 

Įstatymas, patariantis kvalifikuotiems darbuotojams mokėti daugiau, nei minimumą, sukėlė bereikalingų vilčių.
Patys pagalvokit, ar galima mažai uždirbantį laikyti kvalifikuotu?!

Išleistuvėms

– Baigiau gerą mokyklą…
– Hmmm, tai jei buvo gera, kam baigei?!

Ar mandagu piktintis kainomis? 

Nemandagu, ko gero. Nes gi pardavėjas turi teisę (pagal įstatymą) užsidėt bet kokią kainą. Tiesa, tas pats pardavėjas ima piktintis, kai už lemputės pakeitimą jo paprašytum 15€ 😀
Betgi darbininkai savo laiku nepradėjo piktintis algomis ir štai, emigracija, korupcija ir Šakalienių – Širinskienių įstatymai.
Hmmm
Aišku, niekas nesikeis, kai pasakysi, kad 100€ vienam ㎡ apšiltinti renovuojamo sienai yra plėšikiškai daug; be to atrodysi nemadagiai, bet gal padėtų pasiryžti veiksmams?
Susitaikymas su smulkiais negerumais užmerkia akis ir į dideles bėdas.
Piktintis nemandagu. Nenori pirkt braškių už kosminę kainą – nepirk. Bet jei šalia stovėsiu turgelyje – man padės apsispręst ir nepirkti.
(Braškės – tik pavyzdys, nes neperkam lietuviškų braškių už lietkaines. Važiuojam arčiau Lenkijos sienos ir perkam puikias lenkiškas)

Mobilių operatorių planų gerumas ir gerinimas

Kažkodėl operatorius neribotų pokalbių ir sms planą vadina labai geru.
Kvepia melu. Tai yra, vadyba 😀
Man nereikia to, ko nevartoju. Krautuvėj gi neperkam duonos tik tam, kad turėtumėm daugiau ir paskui išmestume?
Tai kam man neriboti pokalbiai, jei visą gyvenimą telpu į 100 minučių?
Kam man neriboti sms, jei užtektų 100?
Tik 1 GB tai išnaudoju. Bet jo man užtenka!
Bet operatorius neduoda tokio plano. Arba sms atskirai ir brangu, arba interneto tik ant juoko.
Mielai mokėčiau mažiau, už tą, ką suvartoju, ne už tą, ką teoriškai galiu suvartot.
O dabar esmė: mano visi abonentai užsienį prašneka 0 min. Išsiunčia 0 sms ir išnaudoja 0 kb. Ir operatorius ruošiasi man atpigint tai ko nereikia, už tai imdamas ryškiai daugiau!
Ir net plano su 1 GB neliko, nes 2 GB „geriau“.
Tai jei mano neterminuotas sutartis nutrauks, kaip grasino, aš pereisiu pas kitą melagį. Tiesiog iš principo.
P.S. Sutartis neterminuota, nes pagailėjot saldainiuko, kad pririštumėt. Savo samsungais viliokit tuos, kas neturi interneto arba aparatą naudoja įvaizdžiui 😉 Beje, ir kainos pas operatorius didesnės net negu pas kitus lietuvių verslininkus 😀