Nusigandau

Paskambinau į liet. įmonę, besireklamuojančią internete (bet slepiančią kainas). Atsiliepė toks mielas, savimi pasitikintis senjoras. Sakė, pažiūrės, ar yra sandėly pakelis (2,5 tonos, metras ant pusantro) (spėju, jam nepriklauso žinoti, ar yra to, ką jis pardavinėja). „Valandos bėgyje“ prižadėjo paskambint.
Ir dingo!
Po trijų valadndų norėjau skambinti 112, įsivaizdavau kaip ten guli vadybininkas kur prispaustas. O gal pasiklydęs – juk sandėly, matyt,  keletas milijonų prekių. Taigi baisu – žmogui-vadybininkui bėda, ir niekas juo nesirūpina…
Rimtai išsigandau.
Bet baigėsi gerai – paskambino po kelių valandų (pats žadėjo paskambinti per vieną), pasakė didelę kainą (bet su išankstiniu apmokėjimu, nors atvažiuosiu pasiimt) ir pasiūlė laukt sąskaitėlės. Viskas gerai. Gražu, kaip Lietuvoj.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: