Apie vidurinę klasę pro varžtelius

Klasikinį apibrėžimą ir klasikinius mitus apie vidurinę klasę – visa ko gelbėtoją galite paskaityti bile kur kitur, ta tema prisriegta tonos literatūros visomis spalvomis.
O jei pažiūrėti mechaniko akimis?
Ne viskas mersas, kas su taikiniu! Tai yra – etiketė (na, markė) dar nenusako motoro galios, patikimumo ar įvaizdžio.
Kiekvienas modelis savo vardus užsidirba vienu iš galimų motorų, po gerą – blogą kiekvienam variantui padaugintam iš dėžės tipo.
Tai ir vidurinę klasę žiūrėkim ne pagal etiketes, o pagal trauką.
Jei vidurinės klasės atstovas turtą užsidirbo protu – kūrė lazerius, kompiuterines programas, ar laimėjo loterijoje – tai jo poveikis šaliai (naudingumo koeficientas) yra teigiamas ir skatintinas.
Va čia tai galvos!
O jei turtai sukrauti įlendant į pardavimo grandinę, ir tiesiog keliant kainas dėl nieko? Dėl tokio vidurinės klasės modelio veiklos valiutos kaina krenta, šalies perkamoji galia mažėja. Naudingumo koeficientas – neigiamas.
Anksčiau neteisingai tokius vadindavo spekuliantais.
O jei turtai sukrauti išnaudojant kitus? Parašiau „išnaudojant“, neparašiau „samdant“, skirtumą teoriškai suprantat? Toksai modelis perka parodinius bėmsus, bet moka darbininkams tiek, kad jie iš jo įmonės šimtais emigruoja. Šimtais. Tokio modelio veiklos padariniai nuodingi – pažiūrėkit, kiek emigravo, ir kokius pinigus dėl to praranda šalis! Modelio naudingumo koeficiento nėra net neigiamo, skaičiavimams naudoti žalos koeficientą.
Dar vieno tipo modelis – biurokratas, turtą legaliai įgavo legaliai nenurodydamas pakišų autorių. Visas jo darbas – eikvoti valstybės lėšas savireklamai ir švogerizmui. Na, dar varguolių stumdymui nuo kabineto iki lauk. Žalos koeficientas dar didesnis, nei to, kuris bent jau kažkiek moka mokesčių, nors ir dalį pasiima atgal darbininkų pašalpoms.
Ir t.t. – nebesiplėskim, apžvalgai užteks.
Jei sakot, kad neigiamo naudingumo ir teigiamos žalos modeliai – tas pamatas, ant kurio laikosi valstybė, vidurinioji klasė, tai aš su jumis nesutinku. Tai ne pamatas, tai pamatinis blokas ant kaklo ir taip skęstančiam.
Plius – imkim Kinijos pavyzdį, naudosim vienam ekonominiam efektui paryškinti:
vienas kinas turtuolis išnaudoja milijoną varguolių kiniečių (nemoka už darbą) ir visus sunkiai uždirbtus pinigus iš šalies Kinijos išsiveža vokietis (mersas), italas (feraris) ar kiti gučiai.
O jei jis mokėtų už darbą milijonui varguolių?
Varguolių alga padidėtų ne milijonais, ir jie pirktų kiniškus dviračius, jų brigadininkai kiniškus mopedus, cechų viršininkai kiniškus automobilius.
Tas pats kiekis pinigų liktų pačioje šalyje Kinijoje ir suktų Kinijos ekonomikos ratukus.
Plius milijonas patenkintų varguolių yra kiek ramiau politiškai, nei nepatenkintų.
Tai va, jei daskaitėt iki šio sakinio – sveikinu jus, jau viskas🙂

6 responses to “Apie vidurinę klasę pro varžtelius

  1. Taškas kovo 17, 2015 10:36 am

    Trečias nuo galo sakinys = troleibuso ratai gamina elektrą, kuri tuos ratus ir suka. Nesiginčiju, būtų gerai.

    • scaniagti kovo 17, 2015 10:47 am

      Nu kai aš perku iš vokiečio polksvagenį, tai tie pinigai nelieka Lietuvoje suktis. Sukasi polksvagenas, kuris net servisan nevažiuoja. Ir piniginė polksvagenio išraiška negreit apsuks ratuką Lietuvos ekonomikoj.
      Taip kad pavyzdys pavyzdingas🙂

      • Taškas kovo 17, 2015 11:13 am

        XIX – XX a. ekonomikos mokslas sakė – kuo daugiau eksporto, kuo mažiau importo. Mato vienetas – AUKSAS. Nūnai gi amerikonai faktiškai klesti eksportuodami spausdinamus žaliuosius doreliukus.
        Kinai pagamina kedus su savikaina 1 USD. Parduoda amerikonui už 3. Tas – už 30. Gamintų už 2, vienu USD padidindami darbo užmokestį, pardavinėtų saviems po 3…. Amerikė liktų be kedų, visi pinigai suktųsi Kinijoj…
        ?!
        Už tat ir sakau, ekonomika – joks mokslas. Kaip astrologija.

        • scaniagti kovo 17, 2015 1:10 pm

          Astroekonomika😀
          Ne taip plačiai, tik būtent vienu aspektu: nemoka algų – milijonas baksų išeina už ferarį iš šalies (importas), moka algas – tas pats milijonas šalies dviračių gamintojams. Plius darbininkams geresnė alga skatina norą likti šalyje. Plius pašalpos dirbantiems už šildymą – minus🙂
          Būtent tai, kad nemokėdami algų daro žalą šaliai.

  2. Robertas Novy kovo 20, 2015 7:37 pm

    Įdomus žvligsnis į “viduriniosios klasės” atstovų atpažinimą. Aš pats tame taip giliai nesikapščiau, visada taikiau tokią “vid.klas” kategoriją 30-45 metų amžiaus žmonėms, turintiems šeimas su 1-3 vaikais ir metinį šeimyninį biudžetą 70-120 tūkst. lietuviškais + nekilnojamąjį turtelį.
    Skaidymas į tokios klasės atstovų pragyvenimo šaltinius grynina visuomenės sluoksnių struktūrą, bet prarandą bendrinį užvardinimą.
    Nors pats jokiais požymiais nepretenduoju į jūsų tyrinėjamąją klasę, tamstos parašyti myslijimai pilkai smegenų masei suteikia darbo😉

    • scaniagti kovo 20, 2015 8:46 pm

      Aš rašau ir sau. Mintyse sukasi visokie gabalai, o va parašai, aptari, žiūrėk ir ima dėliotis vaizdas.
      Tiesos neradau, bet toks supaprastintas vaizdas man pačiam pakankamai gerai sutampa su realybe😉
      Beje, priklausyti nėra gėda jokiai klasei; vis tik žmogų nusako ne jo etiketės, o veiksmai.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: