Marketingas – gražus žodis…

Juk įtarėme, kad reklama – tai melo forma, skirta ištraukti mūsų sunkiai uždirbtus pinigus iš kišenės. Reklama kelia kainas ir niekas jo nemėgsta – nebent tą, kurios mūsuose nerodo! 😀
Tikėjomės, kad jau mūsų tai ji neveikia 😀
Euronews sako, kad reklama programuoja mus pasąmonės lygiu, tiesa, TĄ marketingą vadina „neuro marketingu“, tarsi TAS skiriasi nuo ŠITO 😀
Marketingas – apgaulės menas, t.y. mokslas 😀 😆 :mrgreen:
Gerai apmokamas.
Natūralu – juk piemenims moka daugiau, nei avių bandai 😀 😆 :mrgreen:

Reklama

11 responses to “Marketingas – gražus žodis…

  1. Marius gruodžio 27, 2011 12:04 am

    Nu blyn, kiek Jobs’ą be žiūrėjau.. niekaip nesumotyvavo nusipirkt jo produkcijos… vienok sutinku kad tai nuostabiai puikūs produktai… gal problema tame, kad neturiu pinigų?

    • scania gruodžio 27, 2011 12:15 am

      Che, aš ir niekad nesidomėjau kitų apkandžiotais obuoliais 😀
      Bet ne tame mintis – jie tomografais tikrina, kaip reklama veikia smegenis 😀 Reklamistai išras telepatinį programavimą 😀 😀
      Varysim abu pirkti aifono 22GS 😀

  2. vdooo gruodžio 27, 2011 12:56 pm

    Marketingas yra įrankis, kaip kirvis ar plaktukas. Gerose rankose yra gerasis marketingas – apie prekę žino tas, kuriam reikia žinoti. Negerose rankose poreikis prekei įskiepijamas nesirenkant reikia tau jos, ar ne. Dažniausiai – nereikia, reikia tik tavo pinigų 🙂
    O šiaip, šiais šiuolaikiniais laikais, mokykolse privaloma įvesti 13 klasę, kur mokintų rinkos ekonomikos, psichologijos, marketingo ir finansinių pagrindų, plius bendražmogiškų vertybių ugdymo.
    Už 13 atlyginimą, žinoma 😉

    • scania gruodžio 27, 2011 3:22 pm

      Che, yra įrankių, kurie ne itin tinka taikiems tikslams – kaip kulkosvaidis, pvz 😀
      Bet koks melas, kuris kelia kainą – devalvuoja pinigą, ir atima iš pirkėjo – yra negerai. Taip galvoju. Ar prekė, kurios neparduosi neprimelavęs keturių krepšių – tikrai reikalinga?! 😉
      Ar tikrai sveika ekonomika ir rinka, kur viskas priklauso nuo įpakavimo? 😉
      Ar tikrai gera sistema, kur nemeluojantis apie savo prekes bankrutuos? 😉
      Nenoriu kelti revoliucijų, noriu iš pradžių įvardinti teisingai, o paskui bandyti suprasti, kas yra kas 🙂

      • vdooo gruodžio 29, 2011 12:28 am

        Įvardinti galime pamėginti. Na, dėl kulkosvaidžio tai suprantu kur lenki, bet pripažink automobilis (su marketingine prezumpcija į grėsmę) yra toks pat pavojingas, kaip ir cigaretės, vaistai ir dideli pinigai ar valdžia nepasiruošusiam žmogui.
        Antra. Prekė yra reikalinga tiek, kiek randasi pirkėjų jai pirkti. O bendrai – pirkėjas/vartotojas visada daro racionalius sprendimus. Niekada nesielgia kvailai. Šito niekas neužginčys 🙂 Todėl ir prekė ar istorija apie prekę turi atitinkamą vertę, už ką žmogus perduoda dalį savo uždarbio jei mano tai esant vertinga. Galima nebent susipainioti kas svarbiau, ar indų ploviklis, ar gasdinimas emodukra ir išsausėjusia oda.
        Trečia, svarbiausia. Įpokavimo grožis vilioja tuos, kuriems psichologiškai trūksta grožio (ne todėl, kad negražūs, o todėl, kad taip sakė kiti), meilės sau (ne savimylos, o elementaraus savo asmenybės įvertinimo ir paskatinimo). Kodėl daugelis prekių sėkmingiau parduodamos gražioje pakuotėje, nei paprastoje yra kitas klausimas, kas formuoja tokių prekių paklausą; ir k odėl tokia paklausa susiformavo apskritai. Gal kaltas kalėdinis ledynmetis? 😉
        Ketvirtas klausimas. Sistemoje melas yra abipusis, trišalis – gamintojai pigina prekę pagrąžindami, kad geriau pirktų, pirkėjai perka pigiausią tenkintinos kokybės prekę, bet dejuoja rinkdamiesi stambų prekybcentrį, užuot smulkaus verslo parduotuvę, neretai net platesniu ir įvairesniu asortimentu. Prekybcentris auga ir gamintojų, ir jo galimybių iliuzija papirktų pirkėjų pinigais už pervertintas prekes. BET šią pasaką renkasi pirkėjas? Kodėl yra tokia populiarumo paklausa stambiesiems ir kodėl ji susiformavo apskritai? 🙂

        Na, jei ką pykdo akivaizdžios chaltūros su etiketėmis, niekas gi neuždraus tylaus protesto etiketę išėmus iš lentynos numesti… 😉

        Toliau saldainis. Tam, kad galėtai pirkti infliuojamas prekes, turi ir save mokėti pristatyti ir parduoti už deramą atlygį. Tai taip pat profesinis marketingas 😉 Hm, apie ką aš čia? Apie vidines vertybes..

        • scania gruodžio 29, 2011 11:08 am

          Automobilis – įdomus pavyzdys! 😀 Pirmutinis reikalavimas jam – didelis motoras, kai leistinas greitis 130 max 😀 Mokėti trečdalį kainos už vardą – irgi protinga? 😉 „Pasportinti“ automobiliai – čia į kurią kategoriją? Ar praktiškumo, ar kosmetikos? 😀
          O ir pirkėjai protu ne itin naudojasi. Kai jau visai blogai – neperka, neperka nereikalingų prekių, tik šast – balių daro „stresui nuimti“ 😀 Ar aifoną už paskutinius 😀 Kodėl? Todėl, kad per balių jis jausis žmogumi, o ir išsitraukęs aifoną ir pridės sau žmogiškumo taškų 😀
          Vis tik reklama varomas biznis pirma sukuria daiktą, paskui jam sukuria poreikį, o ne gamyba žiūri, ko nori žmogus.
          Bet irgi – jei gamyba žiūri, ko nori – tai juk nėra tas pats, kai žiūri ko reikia? 😉
          Laisvos rinkos ekonomika – tai loterija reketo tema, iki šiol matyta planinė ekonomika – tai partijos bosų imperijos… Vienas modelis stovi ant žmogaus silpnybių, kitas – ant žmogaus silpnumo 😀
          O tas imidžo gerinimas užrašais „aš esu oho profas “ – ką aš žinau, gal ir veikia, tik ar norėsis dirbti pas tokį šefą, kuris pagyrūnus į komandą renka?! 😀

          • vdooo gruodžio 31, 2011 2:12 am

            Teisingai viskas iš pažiūros. Nors yra keli momentai.
            Toji planinė ekonomika tai pats didžiausias ideologinis marketingas. Žmogui net nereikėjo galvoti, nes apie viską jau buvo pagalvota. Ir dėl darbo, ir dėl tinkamumo profesijai, ir dėl algos, gal tik prekių buvo mažiau, bet laikas naudingai ėjo socializuojantis eilėse prie parduotuvės, o ne faceboooke. O reklamos užtai kiek buvo. BAM – visas Grūtas pilnas.. 🙂 Ir nebuvo gi blogai taip kaip dabar, kai buvo parduotuvės lygiems proletarams ir dar lygesniems.
            Nes buvo giliai suformatuotos ir pripažįstamos vertybės.
            Dabar nėra tvarkos, nes mes nemokame pasirinkti universalių vertybių. Užtai ir blaškomasi tarp vidinius prieštaravimus sukeliančių reklamos formuojamų šeimos tipovertybių. O laimės vaistas yra toks paprastas, toks pigus, kad net akcijos negali pritaikyti – tik dovanoti! 🙂

            Dėl paskutinio teiginio, tai nesiimčiau spręsti nei dėl šefo, nei dėl pagyrūnų. Tai visiškai absoliutiškai Rūtos tema. Visais atvejais visi turi naudos. O va kokie yra paties prioritetai čia jau kitas klausimas. Tam ir yra marketingas, kad surastum šefą, kuris renka ne pagyrūnus ir net ne profesionalus, o…tave 😉

            • scaniagti sausio 16, 2012 4:07 pm

              Planinė ekonomika ar dabartinė rinkos – tai tu vieno mito vardai 😀

              • Johnsonas sausio 17, 2012 3:48 am

                +

  3. Johnsonas gruodžio 28, 2011 1:11 am

    Pasidomėk neuro lingvistiniu programavimu, jeigu tingisi, tai bent susipažink kad ir wiki lygiu 🙂

    • scania gruodžio 28, 2011 9:16 am

      Skaičiau kiek 😉
      Beje, pavadinimai ne taip ir svarbu – visi tie mechanizmai naudojami ne tik reklamoje, politikoje – ir dar geresnių įrankių rastume 😀 Spėju 🙂

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: