Oro pasipriešinimo koeficientas

Nuoroda į wiki straipsnį.
Įdomių dalykėlių toje lentelėje, įdomių… 😀

Atnaujinta: nustebino šimtinės audi 0,30, visada galvojau, kad mažesnis… Juk mašina nemaža, o motoriukai – buvo ir 1,6… Plius tas faktas, kad virš šimto minant kuro suvartoja gan saikingai 🙂
Audi straipsnis apie tai. Trumpas, bet pilnas epitetų 😀

Reklama

16 responses to “Oro pasipriešinimo koeficientas

  1. grumlinas gegužės 7, 2011 6:59 am

    Fainiausia tarp serijinių yra 1935ųjų Tatra 77, su savo 0,212 palikusio toli visą šiuolaikinį kompiuterinį meną

  2. scania gti gegužės 7, 2011 7:06 am

    @Grumlinas – che, dabartinėse mašinų reklamose to koeficiento – nė su žiburiu… 😀 O Tatra – dar ir graži mašina 🙂 Irgi lekia dabartines 😀

  3. praeivis gegužės 7, 2011 8:08 am

    ten at rašo, kad F1 pats didžiausias pasipriešinimas. Tai gal aš tiesiog to straipsnio neskaitysiu 😀

  4. scania gti gegužės 7, 2011 8:37 am

    @Praeivis – o ko tikėjaisi iš spoilerių, kurių suminė prispaudžiamoji jėga tokia, kad F1 bolidas galėtų važiuoti tunelio lubomis?! 😀 Prispaudžiamoji jėga bolidui svarbesnė, nei mažas pasipriešinimas 😀

  5. Taškas gegužės 8, 2011 8:33 am

    Grumlino paminėta TATRA priminė dviejų čekų žurnalistų Jiri Ganzelka ir Miroslav Zikmund kelionių albumus, rastus vaikystės bibliotekoje:

    http://www.orexca.com/ganzelka_exb.shtml

  6. scania gti gegužės 8, 2011 10:31 am

    @Taškas – oho, tai bent vyrai. Niekada negirdėta istorija, ačiū 🙂
    Ta pati nuoroda aktyvi: Jiri Ganzelka and Miroslav Zikmund ir rusiškai И. Ганзелка и М. Зикмунд

  7. proffanas lapkričio 30, 2011 8:42 pm

    Pavėluotai temą aptikau, bet tokioje temoje trigrašį įkišti niekada nevėlu… 😉
    http://www.citrina.lt/straipsniai/aerodinamika/index.htm

    • scania lapkričio 30, 2011 9:21 pm

      Gerai parašei 🙂 Gali dar įdėti nuorodą į tą viki lentelę su reikšmėmis.
      Nors, pagalvojus, tai lentelei būtų galimą kažką apibendrinančio atskirai parašyti 🙂

  8. proffanas lapkričio 30, 2011 10:24 pm

    Deja, tame tekste nieko pataisyti aš negaliu: ten viskam xmindė vadovauja… 😉 Kas dėl lentelės ir joje pateikiamų skaičiukų- randu neatitikimų su mano turimais šaltiniais; neatitikimų netgi su sveiku protu. Kur skirtumas viena-dvi šimtosios, dar ma jas šunes; nematau prasmės gilintis… Pirštu duriu į tąjį Tatra77 ir jo Cx 0,212. Aš pvz. skaičiau, kad tikrasis jo Cx buvo 0,36; kaip ir Tatros87. Tasai 0,36 atrodo daug logiškiau už 0,212, pamačius jau vien automobilio klirensą; nešnekant apie jo pakankamai “buką“ snukį ir dar tą faktą, kad jo variklis buvo aušinamas oru; kas mašiną aptekančiuose oro srautuose sukelia papildomą sumaištį. Mano nuorodoje paminėtas “Tropfenvagen“ jau net vizualiai atrodo gerokai aptakesniu už tą “Tatrą“, o jo tikrasis Cx- daug didesnis už 0,212… Nežinau, iš kur prie Tatros atsiras šisai Cx skaičiukas, bet drūtai įtariu kažką panašaus į “lost in translation“. Šito negali būti, nes šito būti negali 🙂 .

    • scania lapkričio 30, 2011 10:32 pm

      Neužstosiu tos lentelės nuo tavo kritikos 😀 Tiesiog ta lentelė buvo išsamiausia, kokią tik tada radau. Kiek nustebau, nes tokių dalykų, pasirodo, sunku rasti! 😦
      Gal kada besiblaškydamas tinkle užtiksiu ką padoresnio, tada būtinai brūkštelsiu į čia ar atskirai.
      Tarp kitko, tai ksėmo breiko 0,3 ir chečo 0,28 jaučiasi vairuojant, aš breiką iškeičiau į chečą, motorų trauka labai panaši, chečas kiek lengvesnis, aišku, bet važiuojant lygiu keliu kokį mažą šimtelį, geležėlę pastebimai mažiau spaudžiu 🙂

  9. proffanas gruodžio 1, 2011 3:31 pm

    Kas dėl grynai aerodinamikos- važinėjau ne su viena dešimtimi visokiausių XMų, ir taip tiesiogiai- užpakaliu, ar “geležėle“- to papildomo stabdymo poveikio dėl 0,02 pajusti niekada neteko. O va sąnaudos plente skiriasi; gera stikline. Beje, senose mašinose geležėlę aršiau mygti dažnai tenka ne tiek dėl aerodinamikos, kiek dėl juodai klynijančių stabdžių suportų 🙂 .

    • scania gruodžio 1, 2011 8:43 pm

      Aš turiu keletą vietų, kur žinau, kokiu greičiu išjungus bėgį kur greitis krenta iki 70. Ar ties kuria vieta jungiu penktą krumplį.
      Žinai, keliai, kur praminta daugybė kartų įvairiais aparatais… 🙂
      O dėl stabdžių – tai chečas beveik visą sistemą pasiėmė iš breiko 😀 Net galines svirtis 😀 Priekis irgi beveik visas perėjo, padangos irgi su tom pačiom blėkom 😉
      O 0.02 yra nemažas skirtumas, tik jo skaitmeninė išraiška po kalbelio 🙂

  10. proffanas gruodžio 1, 2011 8:52 pm

    Nejaučiau tikrai tų 0,02 skirtumo (formaliai žiūrint- niekis; kažkokie niekingi 6-7 procentai; pasijusti turėtų tik bandant išspausti max. greitį), bet dėl viso pikto abiejuose breikuose pasidariau “autostradinį“ aukštį. T.y. lygiame plente pakabą sužeminu 4-iais cm. Lygiame kelyje mašinos kietumui nėra jokio skirtumo, o aerodinamika, kaip ir valdymas, sužeminus klirensą, pagerėja. Manau, kad tokiu būdu atsilošiu tuos 0,02; gal netgi cielus 0,03 🙂 . Gaila, nerandu speco, galinčio išskaičiuoti, kokio deflektoriaus reiktų virš galinio stiklo, kad Cx numušti dar viena šimtąja…

    • scania gruodžio 1, 2011 10:07 pm

      Lygus dugnas – irgi nemažai prisidėtų. O ir kaminui žymiai sveikiau 😉

      • proffanas gruodžio 16, 2011 9:27 am

        Kaip ir į temą. Pakliuvo po akimis: http://www.15min.lt/naujiena/gazas/zalias/mercedes-benz-naujove-18-proc-mazesni-vejo-pasipriesinima-turintis-vilkikas-332-182313

        • scania gruodžio 16, 2011 12:34 pm

          O! Ačiū 🙂
          Tik kad ten labiausiai puspriekabė pasikeitusi, o meserdesas tai tas pats 🙂
          Reklamistai, mlia 😀

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: