Padrikos mintys – juodraštis ateičiai

Kažkada Olimpiada buvo stipriausių ir greičiausių žmonių rungtynės. Susirinkdavo žmonės ir varžydavosi tarpusavyje. Paskui atėjo profesionalių sportininkų laikai, ir žmonėms paliko tik mokėti už žiūrovo bilietus 😀
Toks pavyzdys neblogai atspindi tai, ką aš manau apie profesionalus.
Jie puikūs, stiprūs, verti pinigų – ir dar parodo paprastam žmogui, koks jis menkas 🙂
Kartais, kai išgirstu pavadinimą „profesionalus rašytojas“ – tuojau pat įsivaizduoju, kaip sėdi sau ir nuo lubų rašo POEMAS ir ROMANUS 🙂 „Šaunųjį kareivį Šveiką“ mėgstu todėl, kad Hašekas pats patyrė neįtikėtiną gyvenimą – ir visa jo sukaupta išmintis rado vietą jo knygose – ką jis būtų parašęs visą gyvenimą puikiai gyvendamas prabangiuose namuose?
Rašytojas turi būti išmintingas, kad netaptų grafomanu. O iš kur išmintis be gyvenimo iššūkių?
Ką muzikai duoda vienos atskiro muzikanto pajamos už tą vienintelę dainą? Duoda visą masę bile kaip ir bile ką dainuojančių 🙂 Visi nori pinigėlių be sunkaus darbo 🙂 O iš kur jie gali dainuoti gilias dainas, kai jų gyvenime tėra tik šou? 🙂 Kaip supranta, taip ir dainuoja, tarsi rojaus paukščiai (Balsai labai įvairūs – nuo švelnių ištęstų šūksnių iki triukšmingų sprogstančių garsų, panašių į šautuvo šūvį.)
Ką norėjau pasakyti šiomis tarpusavyje nesusijusiomis mintimis?
Už pinigus gauname E621 maiste, popsą, skaitalus ir alų prieš TV per varžybas.
Ar tikrai tie dalykai verti pinigų, o ne paniekos?! 😀

Reklama

4 responses to “Padrikos mintys – juodraštis ateičiai

  1. grumlinas lapkričio 18, 2009 7:41 pm

    +100
    Man “profesionalusis“ sportas asocijuojasi su XIX amžiumi, kai kur nors klojime, susimokėję pinigėlį, susirenka pagėrę vyrai ir stebi, kaip pora kietuolių daužo viens kitam snukį kumščiais. Tabako dūmai, alkoholis, lažybos, žiūrovai patys vos nesusimuša… būtent toks ir liko “profesionalusis“ sportas

  2. scania gti lapkričio 18, 2009 7:55 pm

    @Grumlinas – che, ryškus vaizdelis 😀 Na taip, esmė tai ta pati 😀
    Čia dar radau argumentą prieš įrašą: sportas praplečia žmogaus galimybių ribas.
    Ir pamaniau – kokia nesąmonė! 😀 Koks šimtas kitas iš šešių milijardų ir gali daugiau, bet didžioji masė tai galimybių ribas baigia suspausti į nieką 😀

  3. Petras Jurkuvenas lapkričio 19, 2009 10:08 am

    Duonos ir reginių mums! Apie visa kita galvas kvaršina tik pakvaišę intelektualai retorikai.

    O apie rašytojus, tai nei Karlas Majus, nei Žiulis Vernas nepatyrė to ką aprašė, bet tai padarė nuostabiai.

  4. scania gti lapkričio 19, 2009 3:28 pm

    @RascalLT – „pakvaišę intelektualai retorikai“ gerulis terminas 🙂
    Karlas Majus, įtariu, daugiau žalos padarė, nei padėjo indėnams. Kažkokį vienpusišką indėno paveikslą įteigė pusei pasaulio, tiesiog vienus apkvailino, kitus sumenkino 😀
    O Žiulis Vernas – jis apie žmones nerašė, apie geležėles. Puiku – jis jauniems žmonėms įskėlė kūrybos kibirkštėlę, kurie ir sukūrė jo techninį pasaulį. Žiulis Vernas bent jau nedarė to, ko neišmano 🙂

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: